Budžakas

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal  – Gramatinės, vertimo ir stilaus klaidos Jei galite, sutvarkykite.

Budžakas (ukr. Буджак, rumun. Bugeac) – istorinis geografinis regionas Ukrainoje. Teritorija plyti prie Juodosios jūros, tarp Dunojaus ir Dniestro upių.

Budžakas - istorinis geografinis regionas Ukrainoje ir jo administracinis suskirstymas

Piemuo Budžake (1940 m.)

Vesela Dolyna (Tarutyne, Cleaștiţa/Klöstitz iki 1940 m.), kaimas Budžako regione, kuriame gyveno , kurių protėviai atsikėlė 1814—1842 m.

XIV amžiaus Moldavijos tvirtovė Akermanas (Cetatea Albă) Budiažkoje.

Regionas užima 13188 km² pietinę Besarabijos dalį. Šiaurės rytuose siauru sausumos ruožu ir per Dniestro limaną jungiasi su pagrindine Ukrainos Odesos srities teritorija, šiaurėje ir šiaurės vakaruose siena ribojasi su Moldavija, pietvakariuose su Rumunija ir iš pietryčių skalaujamas Juodosios jūros.

Ši etniškai nevienalytė teritorija po Antrojo pasaulinio karo tapo Ukrainos dalimi. Gyventojų skaičius siekia 600000 žmonių,

Pavadinimo kilmė ir geografija

Istoriškai regionas buvo Moldavijos kunigaikštystės dalis, kurioje buvo Budžako stepė.

Budžako pavadinimu regionas vadinosi valdant Osmanų imperijai, 1484–1812 m. Turkiškai bucak reiškia pasienis, pasienio regionas.

Po 1812 m., kai šias žemes, tarp Pruto ir Dniestro, prisijungė Rusijos imperija, regionas tapo Besarabijos dalimi. Dažnai buvo vadinamas pietų Besarabija.

O taip pat vadinamas Akermanščyna, bei bulgarų Besarabija, kadangi po 1831 m. į regioną masiškai ėmė keltis bulgarų kilmės pabėgėliai.

Istorija

Budžakas - istorinėse Moldavijos kunigaikštystės žemėse

Moldavijos-Rusijos, bei Rumunijos-Rusijos siena 1856/1857 ir 1878

Tarp 1812-1920 m. Budžakas kartu su Besarabija Rusijos imperijos dalis (raudonos-žalios skersinės linijos)

Budžiakas - 1920-1940 m. Rumunijos karalystės dalis (tamsiai gelsva spalva)

Geografinė Budžako padėtis Ukrainoje. Nuo 1940 m. Budžakas pirmą kartą tapo Ukrainos dalimi, kurį prie Ukrainos TSR prijungė Stalinistinė TSRS (gelsva spalva)

Ankstyvoji istorija

Regione gyvavo Jamanajos kultūra dar 3,600–2,300 metais prieš Kristų.

Antikos laikais šias žemes valdė skitų gentys, savo kolonijas steigė ir graikai.

Moldavijos ir Osmanų valdymas

1241 m. į regioną įsiveržė mongolai, pavergė kraštą, ir jame kelis amžius šeimininkavo Aukso Ordos chanai.

Vėliau į šias žemes ėmė pretenduoti valachai ir moldavai. Iki 1484 m. priklausė moldavams.

1484 m. Moldavijos kunigaikštis Steponas III, dar vadinamas Didžiuoju, turėjo šalį ginti nuo turkų. Osmanų valdovas Bazajitas II norėjo prisijungti Moldavijos valdomas žemes prie Osmanų imperijos. Dalis užkariautų žemių atiteko Krymo chanato valdovų Girėjų giminei. Jie čia apgyvendino iš Ponto stepių persikėlusius nogajus. Naujieji gyventojai apie 1620–1630 metus įkūrė Budžiakos Ordą, statė tvirtoves, įtvirtinimus Akermane (Bilahorade prie Dniestro), ir Kilijoje. Puldinėjo kaimynines šalis (Lietuvą, Lenkiją, Moldaviją). Sukeldavo neramumus pasienyje.

Budžiakos regionas buvo atiduotas nogajams, kurie pripažino ir turkų, ir Krymo chanų viršenybę.

Osmanų valdymo metu Buvo statomi nauji įtvirtinimai. Išaugo Benderų miestas, Izmajilas. Po turkų ir Rusijos imperijos karų 1812 m. nogajai išsikėlė į Dobružą, o į ištuštėjusias teritorijas ėmė keltis gyventojai iš kitų regionų (bulgarai, vokiečiai, rusai).

Šių laikų istorija

Napoleono karų metu Budžaka užėmė Rusijos imperija. 1806–1812 m. vyko Rusijos ir Turkijos karas, o 1812 m. Bukarešto taikos sutartimi Besarabijos regionas atiteko Rusijai.

Po Pirmojo Pasaulinio karo Besarabijos provincija buvo užimta rumunų. 1919 metais tapo Rumunijos karalystės dalimi.

1939 m. Molotovo-Ribentropo paktas padalino teritorijas tarp sovietų ir nacistinės Vokietijos. Besarabija atiduota Sovietų imperijai.

1940 m. vasarą rumunų karaliui Karoliui II įteiktas ultimatumas perleisti Besarabiją ir Bukoviną sovietams. Pietinė Besarabijos dalis buvo atiduota valdyti sovietų Ukrainai, o likusi Besarabija tapo Moldavijos sovietų respublika. 1940 m. rugpjūčio 7 d. regionas pavadintas Akermano sritimi ir suskirstytas į 13 rajonų.

Akermanas (dabar Dniestro Bilhorodas) tapo srities centru. 1940 m. gruodžio 7 d. regionas pervadintas į , o administracinis centras iškeltas į Izmajilą.

Antrojo Pasaulinio karo metu Vokietija ir Ašies valstybės užėmė Budžaką, ir priskyrė prie Rumunijos karalystės.

Po karo sritis vėl atiteko sovietams. Buvo atiduota valdyti Ukrainai. 1954 m. Izmajilo sritis likviduota. Visi rajonai priskirti Odesos sričiai.

Šiuo metu Budžiaka yra nepriklausomos Ukrainos dalis. Su Odesos gubernija sujungta dviem tiltais per Dniestrą.

Rajonai

Budžakos teritorija skirstoma į du miestus ir devynis rajonus:

Pavadinimas	Ukrainietiškas pavadinimas	Teritorija (km²)	Gyventojų sk. 2001	Gyventojų sk. 2012 01 01	Centras
Bilhorodas prie Dniestro (miestas)	Білгород-Дністровськ (місто)	31	58 436	57 206	Bilhorodas prie Dniestro (Akermanas)
Izmajilas (miestas)	Ізмаїл (місто)	53	84 815	73 651	-
	Арцизький район	1379	51 251	46 213	Arcyzas
	Білгород-Дністровський район	1852	62 255	60,378	Bilhorodas prie Dniestro (Akermanas)
	Болградський район	1,364	73 991	69 572	Bolhradas
	Ізмаїльський район	1,194	54 550	52 031	Izmajilas
	Кілійський район	1,358	58 707	53 585	Kilija
	Ренійський район	861	39 903	37 986	Renis
	Саратський район	1,474	49 911	45 813	Sarata
	Тарутинський район	1,874	45 175	41 975	Tarutynė
	Татарбунарський район	1,748	41 573	39 164	Tatarbunarai
Viso		13,188	620 567	577 574

Etninės grupės ir demografija

Tautybės pagal 1989 m. surašymą su 2001 m. pakoregavimu: žalia- moldavai, ruda- gagaūzai, purpurinė- bulgarai, geltona- ukrainiečiai, raudona- rusai

Kalbų vartojimas 2001 m.: žalsva- moldavų k., geltona- gagaūzų k., šviesiai purpurinė- bulgarų k., mėlyna- ukrainiečių k., raudona- rusų k., pilka- albanų k.

Šiandieninėje Budžiakoje pagrindinės etinės grupės yra ukrainiečiai, bulgarai, rusai ir moldavai. Taip pat yra nojagaus totorių, valachų (aromunų) ir kitų etinių grupių.

Nogajaus totoriai, musulmonai, kalbantys viena iš tiurkų kalbų. Čia gyvena nuo viduramžių.

Budžiaka tapo namais iš atvykėliams vokiečiams, kurie persikraustė iš Prūsijos ir Württemberg`o dar XIX amžiaus pradžioje. Regioną jie vadina Kronsland map). Tačiau regioną užėmus sovietams ši bendruomenė buvo deportuota.

Regione yra gagaūzų mažuma, kurie čia atsikėlę iš įvairių Balkanų regionų.

Bulgarai yra daugiausiai palikuonys atėjūnų iš Balkanų, daugiausiai iš Bulgarijos bei Makedonijos, kurie čia rado prieglobstį nuo osmanų viešpatavimo.

Lipovanai čia atsidūrė, kai nuo persekiojimo pabėgo iš Rusijos į Budžiaką.

Pagal 2001 m. gyventojų surašymą regione gyveno 617,200 žmonės, iš jų: ukrainiečiai 248,000 (40%), bulgarai 129,000 (21%), rusai 124,500 (20%), moldavai 78,300 (13%) ir gagaūzai 24,700 (4%). (lentelė pateikiama žemiau.)

Viso Odesos srityje (pagal 2001 m. gyventojų surašymą) gyveno 2,469,000.

Bulgarai didžiausia etninė grupė Arcyzo (39%), Bolhrado (61%), and Tarutynės (38%) rajonuose.

Moldavai – (50%).

Rusai – Izmajilo mieste (44%)

Ukrainiečiai – Kilijos mieste (45%), Tatarbunarų (71%), Saratos (44%), Dniestro Bilhorodo (Akermano) (82%) rajonuose, bei Dniestro Bilhorodo (Akermano) mieste (63%).

Izmajilo rajone, 29% gyventojų yra ukrainiečiai, 28% moldavai, ir 26% bulgarai.

Etninė gyventojų sudėtis pagal 2001 m. surašymą¹

Rajonas / Miestas	Viso	ukrainiečiai	bulgarai	rusai	moldavai	gagaūzai	kiti ^2	Gyvenviečių skaičius^3
Arcyzo rajonas	51,700	14,200	20,200	11,500	3,300	900	1,600	1+0+17(26)
Dniestro Bilhorodo (Akermano) rajonas	62,300	51,000	800	5,500	3,900	200	900	0+0+27(57)
Bolhrado rajonas	75,000	5,700	45,600	6,000	1,200	14,000	2,500	1+0+18 (21)
Izmajilo rajonas	54,700	15,800	14,100	8,900	15,100	200	600	0+1+18 (22)
Kilijos rajonas	59,800	26,700	2,600	18,000	9,400	2,300	800	1+1+13 (17)
	40,700	7,200	3,400	6,100	19,900	3,200	900	1+0+7 (7)
Saratos rajonas	49,900	21,900	10,000	7,900	9,400	200	500	0+1+22 (37)
Tarutynės rajonas | 45 200	11,100	17,000	6,300	7,500	2,700	600	0+4+23 (28)
Tatarbunarų rajonas	41,700	29,700	4,800	2,700	3,900	–	600	1+0+18 (35)
Dniestro Bilhorodas (miestas)	51,100	32,200	1,900	14,400	1,000	200	1,400	1+2+0 (0)
Izmajilo miestas	85,100	32,500	8,600	37,200	3,700	800	2,300	1+0+0 (0)
Viso	617,200^1	248,000^1	129,000^1	124,500^1	78,300^1,2	24,700^1	12,700^1	7 Miestai + 9 miesteliai + 163 gyvenvietės (250 kaimai) = 266 gyvenamųjų vietovių

Pastabos:

¹ Visi skaičiai yra vidutiniškai šimtai kiekvienam rajonui ir miestui. „Bendros“ eilutės įrašuose yra atitinkamų kiekvienos eilutės įrašų sumos, taigi teorinė maržos paklaida yra 550 plius / minus. Skaičiai, kuriuos teikia kiti šaltiniai, skiriasi, tačiau atitinka šį klaidų lygį.

²„Kiti“ kategorijoje yra žmonių, kurie paskelbė save rumunais. Visai Odesos sričiai (į kurią įeina istorinės Budjako dalys) 724 žmonės paskelbė save rumunais [10]. Diskusijos dėl Moldovos ir Rumunijos identiteto nesutarimų

³ Kai kurios gyvenvietės vadinamos „miestais“ (čia 7). Kai kurie iš jų yra vadinami „regioniniais miestais“ (2 čia) ir turi administracijas, kurios yra finansuojamos ir gauna kryptis iš srities administracijos. Kiti yra vadinami „rajoniniais miestais“ (5 čia) ir yra atskirų rajonų dalys. Rajonai turi administracijas kaip regioniniai miestai, tik jie daugiausia susideda iš kaimo vietovių.

Kai kurios gyvenvietės (9 čia) turi tarpinį statusą tarp kaimo ir miesto. Jie priskiriami rusiškai kaip PGT, kuris tiesiog reiškia „miesto tipo gyvenvietę“ ir dažnai verčiamas kaip anglų kalba. Kaimai yra įtraukiami atskirai arba kaip nedidelė grupė. Čia mes turime 163 kaimiškąsias apylinkes, kuriose yra 250 kaimų. Kiekviename rajone yra rajono miestai, PGT ir kaimų tarybos, finansuoja ir vadovauja jų veiklai.

Taip pat skaitykite

• Bukovina

Šaltiniai

1. Ivanova S.V., Balkan-Carpathian variant of the Yamnaya culture-historical region. Российская археология, Number 2, 2014 (in Russian)
2. http://2001.ukrcensus.gov.ua/results/general/nationality/odesa/
3. Romania si Ucraina vor monitoriza respectarea drepturilor minoritatilor", Buletin Divers, nr. 25 (265) / 6 iulie 2006

Nuorodos

• (vok.) Karte deutscher siedlungen in Bessarabien Vokiečių nausėdijų žemėlapis