Songtsan Gampo

Songcenas Gampo
Songcen Gampo skulptūra
Jarlungų dinastija
Visas vardas	སྲོང་བཙན་སྒམ་པོ (Songtsän Gampo)
Gimė	tarp 557 ir 617 m. Gjama
Mirė	649 m. (?) Lasa, Tibeto imperija
Tėvai	Namri Songcenas, Dringma Togo
Sutuoktinis (-ė)	Bhrikuti, Venčeng, ir dar 3 žmonos
Vaikai	Gungsongas Gungcenas
Religija	budizmas
Tibeto imperatorius
Kelintas	33
Ėjo pareigas	605 – 649
Pirmtakas
Įpėdinis
Vikiteka	Songcenas Gampo

Songcenas Gampo (tibet. སྲོང་བཙན་སྒམ་པོ  = srong btsan sgam po; 569–649?/605–649? m.) – pirmasis Tibeto imperatorius, įkūręs Tibeto imperiją ir, pasak tradicijos, įvedęs budizmą į Tibetą.

Biografija

Gimė tarp 557 ir 617 m. Gjamos rūmuose netoli Lasos, buvo Jarlungų dinastijos karaliaus sūnus. Pagal tradicinį Tibeto karalių sąrašą Songcenas Gampo laikomas 33-uoju Tibeto valdovu. Į sostą įžengė tarp 605 ir 617 m., dar būdamas mažamečiu, nes jo tėvas buvo nunuodytas. Vėliau, vienydamas šalį, Songcenas Gampo vedė princeses iš įvairių kraštų: Žangžungo, Tangutų karalystės, Nepalo (), Kinijos (). Teigiama, kad Kinijos ir Nepalo – tuo metu jau budistinių valstybių – princesės buvo pirmosios budistės ir skatino Songceną Gampo atkreipti dėmesį į šią religiją.

Songcenas Gampo pasižymėjo užkariaudamas aplinkinius kraštus ir taip plėsdamas Jarlungų valdžią: jis užkariavo Tibeto kultūros pradininkę – Žangžungo valstybę (~634 m.), puldinėjo tautas rytų Tibete (vakarų sia, bailangus, ), 635–636 m. surengė sėkmingą karinę kampaniją į Tangų valdomą Kiniją. Pietuose (Nepale) vasaliniais ryšiais pajungė Ličhavų dinastiją.

Songcenas Gampo pasižymėjo kultūrine veikla – jis nusiuntė ministrą į Indiją, kad šis sukurtų raštą tibetiečių kalbai. Tada pradėti versti budistiniai tekstai iš sanskrito į tibetiečių kalbą ir šalyje pradėtas platinti budizmas. Jis perkėlė sostinę į Lasą, pradėjo prekybinius ryšius su Kinija, Indija, šiaurės tautomis (uigūrais, mongolais); taip Tibete pradėtas naudoti šilkas, rašalas, popierius, vynas, atsirado astrologija, raštas, teisynas.

Songcenas Gampo mirė greičiausiai 649 m., jo įpėdiniu tapo vaikaitis (nors tikroji valdžia teko ministrui Mgarongui Canui). Tibeto budistinėje tradicijoje Songcen Gampo laikomas vienu iš trijų dharmos karalių.

Išnašos

1. bsod nams rgyal mtshan 1994, pp. 161, b.449, 191 n.560.
2. Yeshe De Project 1986, pp. 222–225.
3. Shakabpa 1967, p. 25.
4. Beckwith 1993, p. 19 n. 31..
5. Karmey, Samten G. (1975). "'A General Introduction to the History and Doctrines of Bon", p. 180. Memoirs of Research Department of The Toyo Bunko, No, 33. Tokyo.
6. Bushell, S. W. "The Early History of Tibet. From Chinese Sources." Journal of the Royal Asiatic Society, Vol. XII, 1880, pp. 529-530, n. 31.
7. Dudjom 1991.
8. Sakyapa Sonam Gyaltsen. (1328). Clear Mirror on Royal Genealogy. Translated by McComas Taylor and Lama Choedak Yuthok as: The Clear Mirror: A Traditional Account of Tibet's Golden Age, p. 106. (1996) Snow Lion Publications. Ithaca, New York. ISBN .
9. Bacot, J., et al. Documents de Touen-houang relatifs à l'Histoire du Tibet. (1940), p. 30. Libraire orientaliste Paul Geunther, Paris.

Literatūra

• bsod nams rgyal mtshan (1994). The Mirror Illuminating the Royal Genealogies: Tibetan Buddhist Historiography : an Annotated Translation of the XIVth Century Tibetan Chronicle: RGyal-rabs Gsal- Baʼi Me-long. Otto Harrassowitz Verlag. ISBN .
• Dudjom (1991). The Nyingma School of Tibetan Buddhism: Its Fundamentals and History. Wisdom Publications. ISBN .
• Yeshe De Project (1986). Ancient Tibet: Research Materials from the Yeshe De Project. Dharma Publ. ISBN .
• Shakabpa, Tsepon W. D. (1967). Tibet: A Political History. New Haven and London: Yale University Press.
• Beckwith, Christopher I (1993). The Tibetan Empire in Central Asia: A History of the Struggle for Great Power Among Tibetans, Turks, Arabs, and Chinese During the Early Middle Ages. Princeton University Press. ISBN .