55 50 š pl 24 58 r ilg 55 84 š pl 24 97 r ilg 55 84 24 97 Kupiškio valsčiusLaikotarpis 1561 1950 m Apytikrė valsčiaus vi

55°50′š. pl. 24°58′r. ilg. / 55.84°š. pl. 24.97°r. ilg. / 55.84; 24.97

Kupiškio valsčius
Laikotarpis: 1561 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Kupiškis, Pajuodupė (XIX a.)

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Ukmergės apskritis (1843–1915)

Vokietijos imperija
Oberostas	Kupiškio apskritis (1915–1918)

Lietuva
	Panevėžio apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Panevėžio apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Panevėžio apskritis (1944–1946) Kupiškio apskritis (1946–1950)

Kupiškio valsčius (rus. Купишская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kupiškis, kurį laiką – Pajuodupė.

Istorija

Pasinaudojus XIX a. 2-osios pusės Kupiškio valsčiaus antspaudu, XX a. sukurtas Kupiškio herbas.

Valsčius minimas nuo 1561 m., pavietas – dar anksčiau (maždaug nuo 1500 m.). Carmečiu atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.1920–1925 m. nuo valsčiaus laikinai buvo atsiskyręs Kupiškis (miestams buvo leidžiama turėti atskirą savivaldą nuo valsčiaus).

1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Aukštupėnų valsčiui ir Geležių valsčiui. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Kupiškio rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		5861	663 kiemai	14 seniūnijų	68
1923 m.	382	11.860	2462
1932 m.	360	14745		15 seniūnijų
1949-01-01 ((išsamiau))	299			7 apylinkės

Vadovai

Domas Vaitkūnas, viršaitis 1920–1932? m.
, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1941 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Buivėnai	Buivėnų seniūnija	Buivėnų apylinkė
Daukučiai	Daukučių seniūnija	-
Gyvakarai	Gyvakarų seniūnija	-
Jutkonys	Jutkonių seniūnija	-
Kuosėnai	Kuosėnų seniūnija	Kuosėnų apylinkė
Kupiškis	Kupiškio seniūnija	-
Laičiai	Laičių seniūnija	-
Noriūnai	Noriūnų seniūnija	Noriūnų apylinkė
Papiliai	Papilių seniūnija	Papilių apylinkė
Puponys	Puponių seniūnija	Puponių apylinkė
Račiupėnai	Račiūpėnų seniūnija	Račiupėnų apylinkė
Svideniai	Svidenių seniūnija	-
Šalteniai	Šaltenių seniūnija	-
Vėžionys	Vėžionių seniūnija	-
Vidugiriai	Vidugirių seniūnija	Vidugirių apylinkė
Iš viso:	15 seniūnijų	7 apylinkės

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1831	Suvainiai	Jonas Katelė, kunigas	1908
1866	Drūlėnai	Kazys Burokas, knygnešys	1934
1872	Račiupėnai	Petras Juodakis, chemikas	1940
1880	Valiukiškis	Kazimieras Jokantas, pedagogas, gydytojas	1942
1881		Jurgis Čiurlys, inžinierius ir mokslininkas	1959
1881	Palėvenė	Stasius Michelsonas, politikas ir istorikas	1973
1882	Gyvakarai	Povilas Pukys, kunigas	1964
1884	Suvainiai	Juozas Katelė, muzikas	1981
1886	Virbališkiai	Kleopas Jurgelionis, rašytojas	1963
1886		Petras Murnikas, karininkas	1956
1887	Mazgeliškiai	Povilas Karazija, pedagogas	1955
1887	Starkonys	Kazys Šimonis, dailininkas	1978
1893	Račiupėnai	Domas Vaitkūnas, visuomenės veikėjas	1988
1896	Svideniai	Napalys Grigas, kalbininkas	1972
1901	Naiviai	Konstantinas Dulksnys, karininkas	1941
1906	Vidugiriai	Kazys Inčiūra, rašytojas, aktorius	1974
1909	Krasnava	Jonas Balys, tautosakininkas	2011
1909	Gyvakarai	Bronius Dundulis, istorikas	2000
1913	Čiuladai	Domininkas Kukenys, veterinaras	1999
1915	Karaliūniškis	Juozas Kėdainis, skulptorius	1998
1919	Šalteniai	Bronislava Jacevičiūtė, tapytoja	2013
1921	Palėvenė	Vytautas Četkauskas, muzikas	2000
1923	Bikonys	Benjaminas Alekna, muzikas	2007
1923	Palėvenėlė	Pranas Gudelis, agronomas	1995
1923	Plundakai	Eduardas Jurėnas, grafikas	1993
1925	Kikonys	Jonas Kalvelis, fotografas	1987
1927	Miliūnai	Vilius Užtupas, žurnalistas	2008
1928	Vėžionys	Jonas Dauderys, gydytojas
1928	Gyvakarai	Algirdas Laucius, dailininkas	1995
1931	Smilgiai	Pranciškus Alfonsas Matuliauskas, matematikas
1931	Laukminiškiai	Vytautas Kaluina, veterinaras
1940	Bubliškiai	Arvydas Matulionis, fizikas
1941		Vytautas Marcinkevičius, geologas

Šaltiniai

Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 11
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 630–647 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 63
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 631 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 638–639 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 64

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.

[2] Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 11

[3] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[4] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 630–647 psl.

[6] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 63

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 631 psl.

[8] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 638–639 psl.

[9] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 64