Rokoniai

Šis straipsnis apie kaimą Radviliškio rajone. Apie kaimą Pakruojo rajone skaitykite straipsnyje Rokoniai (Pakruojis).

Rokoniai
Rokonių reginys
Rokoniai
55°44′24″š. pl. 23°53′38″r. ilg. / 55.740°š. pl. 23.894°r. ilg. / 55.740; 23.894 (Rokoniai)
Apskritis	Šiaulių apskritis
Savivaldybė	Radviliškio rajono savivaldybė
Seniūnija	Šeduvos miesto seniūnija
Gyventojų (2021)	29
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Rokóniai Kilmininkas: Rokónių

Rokoniai – kaimas Radviliškio rajono savivaldybėje, prie geležinkelio ruožo Šeduva–Panevėžys. Šiauriniu pakraščiu prateka Kurys. Rokoniai įsikūrę 15 km į pietryčius nuo Šeduvos. Kaimynystėje – Labos geležinkelio stotis, Areiniškių dvaras, Butėnų, Daukantų, Vaižgų, Džiugonių kaimai. Netoli yra didžiausia šio krašto gyvenvietė Sidabravas. Yra Rokonių bažnyčia, aerodromas.

Autobusų stotelė. Rąstinis namelis – ir užuovėja keleiviams, ir vieta Gegužinės pamaldoms

Statoma Rokonių bažnyčia, 2014 m.

Įvažiavimas į kaimą – asfaltuotu keliu

Etimologija

Kaimo pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio Rokas (asmenvardinis vietovardis), pridedant aukštaitišką priesagą -oniai.

Liaudies etimologija kaimo pavadinimą kildino nuo dažnų rūkų šiame tarp miškų įsikūrusiame krašte. Vietovės pavadinimas ilgai raštų ir šnekamojoje kalboje buvo „sudvigubintas“ – su u ir ū balsiais žodžio šaknyje. Šnekamojoje kalboje dažniau vartotas „Rukoniai“. Pastaraisiais dešimtmečiais įsigalėjo „Rokoniai“ kaip senesnis pavadinimas. Tokia forma minėtas jau XVI a. raštijoje.

Istorija

Rokonių vaitystė sudaryta 1554–1555 m. Jai buvo priskirti šeši kaimai, kurie buvo išplanuoti ir įkurti į rytus nuo Šeduvos miestelio, tarp Daugyvenės ir Kiršino upelių, prie kelio Naujamiestis–Šeduva. Vaitystei pavadinimas duotas nuo Rokonių kaimo vardo. 1554 m. įkurtuose Rokoniuose buvo priskirta 26 valakai ir 10 margų žemės. 1555 m. revizoriams sudarant kaimo aprašymą, 21 valakas jau buvo paimtas žemdirbių. Pažymėta, kad iš 26 Rokonių kaimo valakų 21 valako žemė priskirta vidutinei. Kaimo gyventojams uždėtos įvairios prievolės, laisvuose valakuose nustatyti mokesčiai, kaimo žemių ribos.

Nuo seno žinomas Rokonių dvaras. Garsus archeologas Petras Tarasenka nurodo dvaro lauke, Žvirkalnyje, buvusį milžinkapį. Laikui bėgant jis buvo sunaikintas. Dvaro savininkas Matas Tracevskis laikomas Sidabravo bažnyčios įkūrėju. Nors dvare vyravo lenkų kalba, jame tarnaujantys kaimiečiai kalbėdavo lietuviškai. Minėtina ir tai, kad dvare vykdavo klojimo vaidinimai, gegužinės pamaldos, užklysdavo ir cirkas. Dvare veikė pieninė.

Susikūrus nepriklausomai Lietuvai rytinė dvaro žemės dalis išdalyta savanoriams ir bežemiams iš Baisogalos, Grinkiškio, Rozalimo, bet daugiausia iš Smilgių valsčiaus. Naujakurių kaimas Rokonių žemėje buvo pavadintas žemę matavusio matininko Daukanto pavarde. Po žemės reformos Daukantai išsiskirstė į viensėdijas.

1923 m. kaime buvo 41 ūkis su 198 gyventojais, dvare nurodytas 1 ūkinis vienetas, kuriame gyveno 75 žmonės.

Apie 1925 m. Rokoniuose įsikūrė pradinė mokykla, tačiau ji egzistavo neilgai. Rokonių vaikai mokėsi netolimame Sidabrave.

1942 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, didžiausias seniūnijoje buvo Rokonių kaimas. Jame – 52 ūkiai su 228 gyventojais.

Antrojo pasaulinio karo metais frontas per apylinkę pasitraukė per vieną naktį, ir kaimas beveik nenukentėjo. Tačiau į karą buvo pašaukta ir žuvo kaimo vyrų. Po karo likusieji kaime rėmė partizanus, nakvindino juos, slėpdamiesi vieni nuo kitų. Pokario metais prasidėjo tremtys – išvežtos Lasausko, Kulbeckų, Stankūnų, Daukšų, Stalionių, Švagždžių šeimos.

1949 m. įkurtas kolūkis „Rokonių vienybė“ (pirm. Kazimieras Balnionis). Naudotas antspaudas, pagamintas su gramatine klaida – „Rūkonių vienybė“. Kai sujungė keturis kaimus, kolūkį pavadino „Raudonąja vėliava“ (pirm. Vladas Kriščiūnas).

Šiandieninio kaimo centre gyveno Aglinskų, Kudžmų, Tamošiūnų šeimos. Už Kudžmų gyveno Valiai, Žilinskai, Lasauskai, Kulbeckai, Šimkevičiai, Lukoševičiai, Mikolaičiai. Daugiausia kaime buvo Tamošiūnų ir Žilinskų.

Kaime, netoli Areiniškių dvaro, šliejosi kapinės. Jos jau prieš pusšimtį metų uždarytos. Apie tas kapines apylinkėje sklandė įvairiausių pasakojimų. Tvirtinama, kad ten buvo laidojami mirusieji maro metais.

Po Nepriklausomybės atkūrimo Rokoniuose įsikūrė stambus Šeduvos krašto ūkininkas Kazimieras Masilionis, čia atsiėmęs tėvų žemę ir tapęs gabiu organizatoriumi, kaimo lyderiu, mecenatu.

Lėktuvų angaras

Rokonių aerodromas

Rokonių aerodromu vadinama čia 2018 m. įrengta privati oro skrydžių lauko aikštelė, atitinkanti Civilinės aviacijos administracijos taisyklių reikalavimus. Ji skirta laikinai ultralengviesiems orlaiviams atskristi, išskristi ir judėti dienos metu. Gruntinio kilimo ir tūpimo tako dydis 365 x 24 m, šalia įrengta minimali infrastruktūra: angaras lėktuvų saugojimui, pilotų namai. Naudojama mėgėjiškiems, pažintiniams skrydžiams.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.	1914 m.	1923 m.^sur.	1942 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.
198	212 198 (kaime) 14 (dvare)	273 198 (kaime) 75 (dvare)	228	175	140
1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-
115	87	70	48	29	-
Demografinės raidos histograma

Galerija

• Perkeltas Rokonių riboženklis (šalia Vaižgų)
• „Pilotų namai“ Rokonių aerodrome
• Lėktuvas „Rokoniai“
• Geležinis kryžius, 2000 m.
• Akmuo palaukėje: čia 1944 m. žuvo 12 vokiečių kareivių
• Dubenėtas akmuo pakelėje
• Atminimo lenta Sidabravo krašto Garbės piliečiui Valdui Adamkui

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 181
3. Mūsų kraštas, 1996 m. birželio 12 d.
4. Radviliškio kraštas, 2012 m., nr. 2 (17)
5. Leidimų įrengti ir naudoti skrydžiams lauko aikšteles sąrašas 2018–2019
6. Dėl Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo skrydžiams reikalavimų
7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
15. Radviliškiečiai pasveikino LR Prezidentą Valdą Adamkų

Aplinkinės gyvenvietės
	PAKALNIŠKIAI		Areiniškiai
	ŠEDUVA		Beinorava
	Butėnai		SIDABRAVAS