Klaipėdos radiofonas

Klaipėdos radiofonas, Klaipėdos radijas – 1936–1944 m. Klaipėdoje veikusi radiofoninės programos transliavimo įstaiga (transliuotojas), Valstybės radiofono padalinys. Oficialus pavadinimas - Valstybės radiofono Klaipėdos programų skyrius.

Istorija

Klaipėdos radiofonas įkurtas siekiant politiškai ir kultūriškai integruoti Klaipėdos kraštą – dėl įtemptos vidaus ir tarptautinės padėties didžiausias poreikis skleisti lietuvišką žodį buvo būtent Klaipėdos krašte, kur nuo 1933 m. stiprėjo fašistinės Vokietijos agentų veikla. Atsiradus kur kas galingesnėms kaimyninių šalių radijo stotims (Vilniaus stoties galingumas – 50 kW, Varšuvos – 158 kW, Maskvos – 500 kW ir pan.), Kauno radijo stotis, net ir sustiprinusi savo galingumą iki 7 kW 1933 m. nebepajėgė aptarnauti visos Lietuvos.

Iškilmingas Klaipėdos radiofono atidarymas įvyko rugsėjo 14 d. – 2-osios Pabaltijo radijo konferencijos, surengtos Lietuvoje, proga. Klaipėdos radijo stotį įrengė latvių firma VEF.Jakuose (55°42′01″š. pl. 21°13′22″r. ilg. / 55.70035°š. pl. 21.2229°r. ilg. / 55.70035; 21.2229) pastatyta 10 kW galios radijo stotis dirbo 531 m banga. Studija buvo Klaipėdos pašto rūmuose (55°42′45″š. pl. 21°08′07″r. ilg. / 55.7126°š. pl. 21.1352°r. ilg. / 55.7126; 21.1352).

Klaipėdos radiofono vedėjas buvo Antanas Gustaitis, diktoriai – Henrikas Radauskas ir Juozas Grybauskas, radijo stoties viršininkas – Stanislovas Blinstrubas.

Transliavo originalias radijo laidas, jos sudarė 36% visų transliacijų, svarbesnės – „Laukininkų ir žvejų reikalai“, „Mažosios Lietuvos darbininkų kampelis“, Jūrininkų valandėlė, „Klaipėdos linksmosios akualijos“, jos buvo transliuojamos ir vokiečių kalba. Populiarios buvo jaunimo valandėlės, vietos spaudos apžvalgos, visuomeninių organizacijų renginių transliacijos, Lietuvos pajūrio valandėlės, vietos meno kolektyvų koncertai ir vaidinimai, pamaldos liuteronams. Kitu laiku Klaipėdos radiofonas retransliavo Valstybės radiofono laidas.

1938 m. Klaipėdos radiofono vedėjas Antanas Gustaitis ėmėsi žygių, kad Klaipėdos radiofonas taptų atskira, nuo Valstybės radiofono nepriklausančia įstaiga, pavaldžia, kaip ir Valstybės radiofonas, tik . Jo pasiūlymai nebuvo įgyvendinti.

1939 m. kovo 22 d. vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą, Klaipėdos radiofonas buvo prijungtas prie valstybinės bendrovės „Reichsrundfunkgesellschaft” (RRG), kuriai priklausė visi Vokietijos radiofonai, ir ėmė retransliuoti Karaliaučiaus radijo programą.

1940 m. birželio 9 d. Vokietijos radijas pradėjo rengti „Vieningąją programą” (Einheitsprogramm, dar vadinama Reichsprogramm), kurią privalėjo retransliuoti visi imperijos radiofonai. Regioninės programos (Klaipėdos atveju tai buvo Karaliaučius) transliavimui buvo skirtos 4-5 valandos per dieną – nuo 8.00 iki 12.00 arba 13.00 val.

Nėra žinių, kad vokietmečiu Klaipėdos radiofonas būtų rengęs savo originalias laidas.

Klaipėdos radiofono veikla nutrūko 1944 m. antroje pusėje vokiečiams išsivežus radijo stoties Jakuose įrangą į Vokietiją. Po karo stotis atstatyta nebuvo, Klaipėdoje ėmė veikti respublikinio Radiofikacijos ir radiofonijos komiteto Klaipėdos redakcija, kurios parengtos laidos buvo transliuojamos per vietinį laidinio radijo tinklą.

Literatūra

• J. Rimantas. Radijo problema Lietuvoje. Kaunas : Spaudos Fondas, 1940.
• S. Štikelis. Eterio šviesa. Kaunas : Varpas, 2001. .
• П.П.Виткевичюс. Развитие электро- и радиосвязи в Литве. Вильнюс : Минтис, 1972.

Šaltiniai

1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 228-229 psl.
2. Domas Šniukas. Klaipėdos radijas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 220 psl.