Gražina Didžiūnaitytė

Gražina Didžiūnaitytė
Gimė	1940 m. sausio 18 d. Simanėliškiai, Alvito valsčius
Mirė	2008 m. spalio 24 d. (68 metai) Vilnius
Veikla	dailininkė stiklininkė
Alma mater	1967 m. LSSR dailės institutas

Gražina Didžiūnaitytė (1940 m. sausio 18 d. Simanėliškiuose, Alvito valsčius – 2008 m. spalio 24 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkė stiklininkė.

Biografija

1961–1967 m. studijavo LSSR dailės institute. Nuo 1965 m. dalyvavo dailės parodose.

Kūryba

Sukūrė dekoratyvinių vazų („Kristoforas“, 1969 m.), vazų komplektų („Laumžirgiai“, 1973 m.; „Senolių atminimui“, 1991 m.; „Kalnas pavasarį“, 1995 m.), kompozicijų („Kalnų tarpekliuose“, 1983 m.; „Skardžiai“, 1986 m.)

Kūriniuose savitai traktuojamos tautodailės tradicijos, jie plastiškų siluetų, monumentalių formų, tamsiai violetinių, žalių, raudonų, mėlynų, rudų tonų kolorito, reljefinio lipdyto, kartais raižyto dekoro. Naudojo daugiasluoksnį stiklą, krištolą, daugiausia kūrė formuodama karštą stiklą. 1974–1975 m. sukūrė dvi meninio stiklo technologijas. Jos kūrinių yra Lietuvos, JAV, Rusijos, Ukrainos muziejuose.

Individualios parodos:

• Vilnius – 1969–1970 m., 1981 m., 1983 m., 1991 m., 2003 m.
• Juknaičiai – 1986 m.
• Kaunas – 1996–1997 m.

Vitražai:

• Vilniaus restorane „Erfurtas“, 1971 m.
• „Skraidančios laumės“, Elektrėnų restoranas „Perkūnkiemis“, 1975 m.

Šaltiniai

1. Daiva Skuodytė. Gražina Didžiūnaitytė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 427
2. Lijana Šatavičūtė. Gražina Didžiūnaitytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 741 psl.