Nagai (tauta)

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Nagai
Konjako genties nagas iš Indijos
Gyventojų skaičius	>2 mln.
Populiacija šalyse	Indija,  Mianmaras
Kalba (-os)
Religijos	krikščionybė, animizmas
Giminingos etninės grupės	, kukiai
Vikiteka:	Nagai

Nagai (hind. नागा, IAST: nāgā, mjan. နာဂ ) – genčių grupė, gyvenanti Pietų Azijoje, atokiuose, džiunglėmis apaugusiuose rytų Indijos ir šiaurės vakarų Mianmaro kraštuose. Indijoje nagai gyvena daugiausia Nagalando, Asamo ir Arunačal Pradešo valstijose, o Mianmaro Sagaino regione yra sudaryta Nagų savivaldos sritis. Nagai kalba įvairiomis tibetiečių-mjanmų kalbų grupės kalbomis ir skirstosi į daugybę genčių. Svarbiausios nagų gentys yra , ao, čangai, konjakai, lothai, poumajai, mao, jimčungerai, zemiai ir daug kt. Nagalando valstijoje yra 16 oficialiai pripažintų nagų genčių. Bendra nagų populiacija viršija 2 milijonus žmonių. Tarpusavyje gentys bendrauja arba angliškai.

Istorija

Be retų kontaktų su Asamo tauta ahomais, nagai ilgą laiką gyveno izoliacijoje nuo likusio pasaulio. XIX a. į nagų kraštus ėmė veržtis britai, kuriuos nagai neretai puldinėjo. Nagų gentys, ypač angamiai, nuožmiai priešinosi kolonizacijai, bet XIX a. pab. britai kraštą okupavo. Kartu su kolonizatoriais atvyko ir krikščionių misionieriai, kurie ėmė steigti misijas nagų genčių žemėse. Dauguma genčių priėmė krikščionybę, buvo pacifikuotos, nustojo praktikuoti galvų medžioklę. Nepaisant to, iki šių dienų dalis nagų priešinasi Indijos valdžiai ir siekia savivaldos, įsivelia į ginkluotus konfliktus su kitomis rytų Indijos tautomis.

Kultūra

Nagų tradicinė visuomenė gentinė, įsikūrę kaimuose kalnuotose vietovėse ir iki XIX a. rengdavo antpuolius į aplinkines lygumas. Nors nagų gentys tarpusavyje skiriasi kalbomis, papročiais, jas vienija ir nuo kitų genčių skiria apranga, įstatymai, galvų medžiojimo tradicija. Šeimos daugiausiai monogamiškos, vedybos klano viduje draudžiamos, bendruomenėje svarbus senolių vaidmuo. Būdingas patriarchatas, nagų gentys pasižymi karingumu. Nagai ypač pagarsėjo dėl galvų medžioklės: daugelyje kaimų būdavo kaukolių namai, į kuriuos kiekvieno kaimo vyro pareiga buvo pristatyti bent vieną priešo galvą. Įsigalėjus krikščionybei, ši praktika išnyko. Nagai verčiasi žemdirbyste, augina kiaules, buivolus, medžioja, rankioja maistui džiunglių augalus ir gyvius.

Tradiciniai nagų būstai mediniai, dvišlaičiu stogu, gausiai ornamentuoti, įėjimai dekoruoti buivolų galvomis. Nagų apranga spalvinga, gausiai naudojama juvelyrika, galvos apdangalai dekoruojami šernų iltimis, juodomis ragasnapių plunksnomis. Išvystę keramikos, pynimo amatus. Nagai išlaikę gausų folklorą, karo šokius, tradicines šventes.

• Nagų (konjakų) ritualinis krepšys
• Jimčungerų genties mergina
• Angamių genties šokis
• Nagai 1875 m.