GlutaminasSisteminis IUPAC pavadinimas 2S 2 amino 4 carbamoyl butanoic rūgštisCAS numeris 56 85 9PubChem 5961EINECS 200

Glutaminas

Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
(2S)-2-amino-4-carbamoyl-butanoic rūgštis
CAS numeris	56-85-9
PubChem	5961
EINECS	200-292-1
Cheminė formulė	C₅ H₁₀ N₂ O₃
Molinė masė	146.15 g mol⁻¹
SMILES	NC(=O)CCC(N)C(=O)O
Rūgštingumas (pK_a)	2.18 9.00
Bazingumas (pK_b)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°	185 °C
Virimo t°
Lūžio rodiklis (n_D)
Klampumas
Tirpumas H₂O
Šiluminis laidumas




Farmakokinetinė informacija

Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS

NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°


LD₅₀
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija

Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Glutaminas (Gln, Q) – viena iš dvidešimties aminorūgščių, dalyvaujančių baltymų sintezėje. Yra glutamo rūgšties amidas. Glutaminą koduoja kodonai CAA ir CAG.

Ji nėra priskiriama būtinosioms aminorūgštims, tačiau ji labai svarbi esant intensyviems fiziniams krūviams (pvz., sportinėms treniruotėms), sergant kai kuriomis virškinimo sistemos ligomis.

Žmogaus kraujyje glutaminas yra gausiausia aminorūgštis, jos koncentracija būna apie 500-900 µmol/l.

Funkcijos

Glutaminas svarbus daugelyje biocheminių reiškinių, pvz.:

Baltymų sintezėje (kaip ir kitos dvidešimt aminorūgščių)
Rūgštingumo-šarmingumo palaikymas inkstuose (iš Gln gaminamas amoniakas).
Energijos gavyboje ląstelėse, panašiai kaip ir iš gliukozės.
Azoto atomų donoras daugelyje anabolinių procesų.
Anglies atomų šaltinis papildant citrinos rūgšties ciklą.
Nenuodingas amoniako nešiklis kraujotakos sistemoje.

Gamyba ir sunaudojimas

Gamyba

Glutaminą iš glutamato ir amoniako sintetina fermentas glutamino sintetazė. Daugiausia glutamino pagaminama raumenyse (apie 90% viso glutamino). Nedaug glutamino išskiria ir plaučiai bei smegenys.

Glutaminą gali gaminti ir kepenys, tačiau jos glutamino apykaitoje daugiau veikia kaip reguliatorius, o ne gamintojas, nes paima daug glutamino, atitekančio iš žarnyno.

Ląstelės naudotojos

Didžiausi glutamino vartotojai yra žarnų ląstelės, inkstų ląstelės (rūgštinumo-šarmingumo palaikymui), aktyvuotos imuninės ląstelės ir daugelis vėžinių ląstelių. Dėl didelio glutamino poreikio vėžinėms ląstelėms tiriama, ar glutamino analogai, tokie kaip 6-diazo-5-okso-L-norleucinas (DON), Azaserine ar Acivicin, gali būti panaudoti kaip priešvėžiniai vaistai.

Glutamino panaudojimo pavyzdžiai

Organizmas glutamino turi gauti su maistu gyjant po sužeidimų ar ligos. Tokiais atvejais gali tekti naudoti maisto papildus su glutaminu.

Glutaminas intensyviai tiriamas paskutinius 10-15 metų. Aptikta, kad jis padeda gydant sunkius susirgimus, traumas, nudegimus, jis svarbus po operacijų gyjant žaizdoms ir šalinant šalutinius vėžio gydymo efektus.

Glutaminas reklamuojamas kaip papildas, skatinantis raumenų vystymąsi užsiimantiems atletizmu, sunkumų kilnojimu, ištvermės sporto šakomis.

Biologiniuose tyrimuose L-glutaminas paprastai dedamas į mitybines terpes ląstelių kultūroms.

Nuorodos

Brosnan, John T. (2003), Interorgan amino acid transport and its regulation, J. Nutr. 133 (6): 2068S–72S, PMID 12771367
Guyton, Arthur C.; Hall, John E. (2005) Textbook of Medical Physiology (11th ed.), Saunders, p. 393,
J. Carlos, Aledo (2004), Glutamine breakdown in rapidly dividing cells: waste or investment?, BioEssays 26 (7): 778–85, doi:10.1002/bies.20063, PMID 15221859
Yuneva, Mariia; Zamboni, Nicola; Oefner, Peter; Sachidanandam, Ravi; Lazebnik, Yuri (2007) Defiency in glutamine but not glucose induces MYC-dependent apoptosis in human cells, J. Cell Biol. 178 (1): 93–105, doi:10.1083/jcb.200703099, PMC 2064426, PMID 17606868
Newsholme, P.; Lima, M. M. R.; Procopio, J.; Pithon-Curi, T. C.; Doi, S. Q.; Bazotte, R. B.; Curi, R. (2003) Glutamine and glutamate as vital metabolites, Braz. J. Med. Biol. Res. 36 (2): 153–63, doi:10.1590/S0100-879X2003000200002, PMID 12563517
Newsholme, Philip (2001) Why Is L-Glutamine Metabolism Important to Cells of the Immune System in Health, Postinjury, Surgery or Infection?, J. Nutr. 131 (9): 2515S–22S, PMID 11533304
Medical Reference > Complementary Medicine Glutamine University of Maryland Medical Center

[Brosnan-1] Brosnan, John T. (2003), Interorgan amino acid transport and its regulation, J. Nutr. 133 (6): 2068S–72S, PMID 12771367

[2] Guyton, Arthur C.; Hall, John E. (2005) Textbook of Medical Physiology (11th ed.), Saunders, p. 393,

[3] J. Carlos, Aledo (2004), Glutamine breakdown in rapidly dividing cells: waste or investment?, BioEssays 26 (7): 778–85, doi:10.1002/bies.20063, PMID 15221859

[Yuneva-4] Yuneva, Mariia; Zamboni, Nicola; Oefner, Peter; Sachidanandam, Ravi; Lazebnik, Yuri (2007) Defiency in glutamine but not glucose induces MYC-dependent apoptosis in human cells, J. Cell Biol. 178 (1): 93–105, doi:10.1083/jcb.200703099, PMC 2064426, PMID 17606868

[5] Newsholme, P.; Lima, M. M. R.; Procopio, J.; Pithon-Curi, T. C.; Doi, S. Q.; Bazotte, R. B.; Curi, R. (2003) Glutamine and glutamate as vital metabolites, Braz. J. Med. Biol. Res. 36 (2): 153–63, doi:10.1590/S0100-879X2003000200002, PMID 12563517

[6] Newsholme, Philip (2001) Why Is L-Glutamine Metabolism Important to Cells of the Immune System in Health, Postinjury, Surgery or Infection?, J. Nutr. 131 (9): 2515S–22S, PMID 11533304

[umm.edu-7] Medical Reference > Complementary Medicine Glutamine University of Maryland Medical Center