Filipas de Šampenis pranc Philippe de Champaigne 1602 m gegužės 26 d 1674 m rugpjūčio 12 d XVII a prancūzų baroko tapyto

Filipas de Šampenis (pranc. Philippe de Champaigne, 1602 m. gegužės 26 d. – 1674 m. rugpjūčio 12 d.) – XVII a. prancūzų baroko tapytojas.

Biografija

Filipas de Šampenis gimė 1602 m. gegužės 26 d. Briuselyje, tuomet Ispanijos karūnos valdose. Jis mokėsi gimtajame Briuselyje pas Jean Bouillon ir portretistą Michel de Bordeau. Po to, 1620 m. pradėjo tobulintis pas peizažistą Jacques Fouquieres. Kartu su mokytoju 1621 m. apsilankė Paryžiuje ir dirbo tapytojo Georges Lallemant (1580−1636) studijoje. Kartu su N. Pusenu jis dekoravo Liuksemburgo rūmus, karalienės Marijos de Mediči rezidenciją. 1627 m. grįžęs į Briuselį Filipas de Šampenis vedė karalienės tapytojo Nicolas Duchesne dukterį ir po šiojo mirties 1628 m. tapo karalienės tapytoju, jai dekoravo Karmelitų vienuolyno bažnyčią. Po 1630 m. jis pradėjo gauti užsakymų iš kardinolo Rišeljė. Dirbo kartu su Simon Vouet (1590−1649) kardinolo rūmuose. 1635 m. jis nutapė karalių Liudviką XIII, karūnuojamą Pergalės La Rošelės peizažo fone, pergalei mūšyje prieš protestantus atminti. Po dvejų metų karalius užsakė jam nutapyti „Liudviko XIII priesaikos“ paveikslą Paryžiaus Notr Damo altoriui.

Karalienės regencijos metu Filipas de Šampenis dirbo Palė Rojalyje ir Val de Graso vienuolyne ir jo bažnyčioje. 1648 m. buvo vienu iš Paryžiaus Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos steigėjų. 1653 m. joje pradėjo profesoriauti, vėliau tapo rektoriumi. Tuo pačiu metu tapo vienu iš paklausiausių Paryžiaus portretistų, nutapė kardinolo Mazarinio ir pirmojo ministro portretus. Filipo de Šampenio stilius sekė flamandų (Rubenso, Antonio van Deiko) ir prancūzų (S. Vujė) mokyklų tradicija. Jis teikė didelę reikšmę detalumui ir tikslumui. Jo portretuose veikėjai susikaupę ir kartu giedrais veidais. Tam įtakos tikriausiai turėjo tapytojo ryšiai su jansenistais ir jų dvasingumo paieškos. Jį toliau rėmė karalius Liudvikas XIV užsakęs darbų . Darbuose jam padėdavo talentingas sūnėnas Žanas Baptistas de Šampenis (1631−1681). Paskutinį gyvenimo dešimtmetį Filipas de Šampenis daugiausiai tapė šeimos ir draugų portretus, religines scenas. Jis mirė 1674 m. rugpjūčio 12 d. Paryžiuje. Jis daugiausiai prisimenamas dėl portretų, bet taip pat yra palikęs įtaigių religinių paveikslų.

Darbų galerija

„Liudvikas XIII, karūnuojamas Pergalės“ (1635 m., Luvras)
„Kardinolo Rišeljė portretas“ (apie 1640 m., Paryžiaus universitetas)
„Apreiškimas“ (1644 m., Metropoliteno muziejus)
„Atgailaujanti Marija Magdalena“ (1648 m., Hiustono dailės muziejus}
„Abero Montmoro vaikai“ (1649 m., Reimso dailės muziejus}
„Žano Baptisto Kolbero portretas“ (1655 m., Metropoliteno muziejus)
„Ex Voto“ (1662 m., Luvras)

Šaltiniai

Vikiteka: Philippe de Champaigne – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Encyclopaedia Britannica
Vašingtono nacionalinės dailės galerijos informacija