Gruzdžių kapinių koplyčia

56°06′20″š. pl. 23°15′30″r. ilg. / 56.105649°š. pl. 23.258310°r. ilg. / 56.105649; 23.258310

Gruzdžių kapinių koplyčia
Savivaldybė	Šiaulių rajonas
Gyvenvietė	Gruzdžiai
Adresas	Kapų g.
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1851 m.
Stilius	neobarokas

Kapinių vartai, pro kurių arką buvo matoma koplyčia

Gruzdžių kapinių koplyčia – buvusi koplyčia, stovėjusi Šiaulių rajone, Gruzdžiuose, parapijos kapinėse Kapų gatvėje. 1946 m. nugriauta ir išvežta į Kužius (Šiaulių raj.), kur panaudota Kužių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios atstatymui. Medinė kapinių koplyčia buvo antras pagal reikšmę sakralinis pastatas Gruzdžiuose. Koplyčių tyrinėtoja Algė Jankevičienė pabrėžė profesionalų Gruzdžių koplyčios baroko stilių. Koplyčia buvo įgavusi bažnyčiai būdingą vaizdą.

Istorija

1797 m. grafo Zubovo žemėje ant kalnelio buvo įrengtos naujos kapinės. Jos driekėsi miestelio šiauriniame pakraštyje, maždaug už 0,7 km nuo Gruzdžių bažnyčios. 1811 m. klebonas Jurgis Vaitkevičius su parapijiečiais jose pastatė medinę koplyčią. Pagal 1826 m. sudarytų inventorių duomenis, koplyčios pastatas turėjo du didelius ir tris mažus apvalius langus, priekiniame fasade buvo iškeltas didelis dažytas bokštelis, stogas dengtas malksnomis. Koplyčia turėjo vargonėlius, presbiterijoje stovėjo altorius su Nukryžiuotojo skulptūra.

1844 m. šaltiniuose paminėta apie pakitusią koplyčios architektūrą. Ant stogo stūksojo didelis, raudonai dažytas kupolas. 1848 m. sausio 15 d. caro administracijos potvarkiu leista Kauno gubernijos valdžiai kapinėse pastatyti didesnę koplyčią. Tuo pačiu iškelta sąlyga, kad naujoje koplyčioje nebūtų nuolatinio klebono ir mišios būtų laikomos tik už mirusiuosius. Naujos kapinių koplyčios pastatymas inventoriuose datuojamas 1848–1851 m. Kapinių koplyčią statė meistras Juozas Mocius iš Gruzdžių apylinkės pagal parengtą projektą. Koplyčia stovėjo prie pagrindinio tako, atgręžta į didingus mūrinius kapinių vartus.

Architektūra

Gruzdžių koplyčios architektūrai, matyt, įtaką darė XIX a. vidurio romantizmas, kuris pratęsė baroko tradicijas. Statant naująją koplyčią, buvo rekonstruotas ir papildytas senasis statinys, ypač jo pagrindinis fasadas, be to, išilginta presbiterinė dalis. Vidaus erdvė buvo vienanavė, įrengtas vienas altorius ir vargonų choras. Priekinį koplyčios fasadą formavo du šoniniai, į viršų siaurėjantys keturkampiai bokštai, kurie buvo šiek tiek ištraukti į fasado priekį ir į šalis. Jie užbaigti lėkštais keturšlaičiais stogeliais, virš kurių iškelti į viršų smailėjantys bokšteliai su geležiniais kryžiais. Tarp bokštelių įsiterpė beveik vienodo su jais aukščio frontonas su kryžiumi jo viršuje.

Palaipsnis koplyčios fasado kilimas į viršų iš dalies pasiektas tarpsnių atskyrimu karnizinėmis juostomis. Visa fasado kompozicija pratęsė mūrinių barokinių bažnyčių tradicijas, pritaikytas medinei architektūrai. Fasadas buvo apkaltas lentomis, sujungtomis tašeliais, kurie plokštumai suteikė dekoratyvumo, išryškino durų ir langų stačiakampes angas. Šoninius fasadus skaidė dideli langai ir medinės mentės. Galinį fasadą užbaigė trisienė apsidė.

Literatūra

• A. Jankevičienė. Lietuvos medinės bažnyčios, koplyčios ir varpinės. – Vilnius: VDA leidykla, 2007– .

Šaltiniai

Vikiteka: Gruzdžių kapinių koplyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. Gruzdžių istorinė urbanistinė raida. 8 pav. Kapų koplyčia llt.lt, p. 13
2. Kužių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia lietuvosbaznycios.eu
3. Povilas Spurgevičius.Gruzdžių bažnyčia:istorija ir meninės vertybės. Kapinių koplyčia