Robertas Brusas

Robertas Brusas
Škotijos karalius
Robertas Brusas
Brusai
Gimė	1274 m. liepos 11 d. Pietų Eršyras, Škotija
Mirė	1329 m. birželio 7 d. (54 metai) Argailas ir Bjutas, Škotija
Tėvas	Robert de Brus
Motina	Marjorie
Sutuoktinis (-ė)	Isabella Elizabeth de Burgh
Škotijos karalius
Valdė	1306 m. kovo 25 d. - 1329 m. birželio 7 d. (23 metai)
Pirmtakas
Įpėdinis
Vikiteka	Robertas Brusas

Robertas I Brusas (škot. gėl. Raibeart an Bruis, angl. Robert the Bruce; 1274 m. liepos 11 d. – 1329 m. birželio 7 d.) – Škotijos karalius nuo 1306 m. iki mirties 1329 m. Vienas garsiausių savo kartos karių Robertas Brusas galiausiai vadovavo per Pirmąjį Škotijos nepriklausomybės karą prieš . Savo valdymo metu jis sėkmingai kovojo, kad Škotija vėl taptų nepriklausoma karalyste, ir dabar Škotijoje yra gerbiamas kaip nacionalinis didvyris.

Jis buvo ketvirtasis karaliaus anūkas.

Būdamas Kariko erlas, Robertas Brusas rėmė savo šeimos pretenzijas į Škotijos sostą ir dalyvavo sukilime prieš Anglijos Eduardą I. 1298 m. paskirtas kartu su savo pagrindiniu varžovu dėl sosto ir Sent Andruso vyskupu . 1300 m. jis atsistatydino dėl nesutarimų su Kominu ir dėl to, kad į Škotijos sostą netrukus buvo atstatytas . 1302 m. pasidavęs Eduardui I, po tėvo mirties Robertas paveldėjo savo šeimos pretenzijas į Škotijos sostą.

Dėl to, kad 1306 m. vasarį Brusas prisidėjo prie Jono Komino nužudymo, popiežius Klemensas V jį ekskomunikavo. Brusas greitai užėmė sostą ir 1306 m. kovo 25 d. buvo karūnuotas Škotijos karaliumi. Eduardo I pajėgos nugalėjo Brusą , privertė jį pabėgti ir pasislėpti, o 1307 m. jis vėl pasirodė ir sumušė anglų kariuomenę prie bei pradėjo itin sėkmingą partizaninį karą prieš anglus.

Jis nugalėjo kitus savo priešininkus, sunaikindamas jų tvirtoves ir nusiaubdamas jų žemes, o 1309 m. surengė pirmąjį parlamentą. Nuo 1310 iki 1314 m. jis pasiekė daugybę karinių pergalių, kurios leido jam kontroliuoti didžiąją dalį Škotijos, o 1314 m. vykusiame Brusas nugalėjo daug didesnę Anglijos Eduardo II vadovaujamą anglų kariuomenę ir patvirtino nepriklausomos Škotijos karalystės atkūrimą. Šis mūšis tapo svarbiu posūkio tašku – Roberto Bruso kariuomenė galėjo rengti niokojančius žygius po visą Šiaurės Angliją, be to, jis išplėtė karą prieš Angliją siųsdamas kariuomenę į Airiją ir ragindamas airius sukilti prieš Eduardo II valdžią.

Robertas Brusas karūnuojamas škotų karaliumi.

Nepaisant Banokberno mūšio ir 1318 m. užimtos paskutinės anglų tvirtovės Berike, Eduardas II atsisakė atsisakyti pretenzijų į Škotijos žemes. 1320 m. Škotijos didikai popiežiui Jonui XXII pateikė , kurioje paskelbė Robertą Brusą teisėtu monarchu ir patvirtino Škotijos kaip nepriklausomos karalystės statusą.

1324 m. popiežius pripažino Robertą I Brusą nepriklausomos Škotijos karaliumi, o 1326 m. buvo atnaujinta . 1327 m. anglai nuvertė Eduardą II jo sūnaus Eduardo III naudai, o 1328 m. tarp Škotijos ir Anglijos buvo sudaryta taika , kuria Eduardas III atsisakė visų pretenzijų į Škotijos suverenitetą.

Robertas I Brusas mirė 1329 m. birželį, o jo įpėdiniu tapo sūnus .

Šaltiniai

• Macnamee, Colm (2006), The Wars of the Bruces: England and Ireland 1306–1328, Edinburgh: Donald, .
• Phillips, Seymour (2011), Edward II, New Haven: Yale University Press, .
• Scott, Ronald McNair (1982). Robert the Bruce: King of Scots. New York: Barnes and Noble. .

Išnašos

1. Visuotinė lietuvių enciklopedija // Robertas I Brusas
2. Weir, Alison (2008). Britain's Royal Families: The Complete Genealogy. Vintage. pp. 207–211. ISBN .
3. Scott 1982, p. 75
4. Scott 1982, pp. 84–85
5. Phillips 2011, p. 230
6. Macnamee 2006, p. 271

Robertas Brusas Brusai
Karališkieji titulai
Prieš tai:	Škotijos karalius 1306–1329 m.	Po to: