Augustinas Mačionis Gimė 1906 m rugpjūčio 28 d Vilnius Mirė 2002 m kovo 13 d 95 metai Tautybė lietuvis Tėvas Silvestras

Augustinas Mačionis
Gimė	1906 m. rugpjūčio 28 d. Vilnius
Mirė	2002 m. kovo 13 d. (95 metai)
Tautybė	lietuvis
Tėvas	Silvestras Mačionis
Motina	Juzefa Mačionienė

Veikla	Lietuvos zoologas, dėstytojas
Sritis	ichtiologija, zoogegografija
Organizacijos	Vilniaus universitetas
Pareigos	docentas

Alma mater	Vilniaus universitetas

Augustinas Mačionis (1906 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje – 2002 m. kovo 13 d.) – Lietuvos zoologas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros dėstytojas ir docentas.

Biografija

Gimė 1906 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje Silvestro ir Juzefos Mačionių šeimoje, buvo septintas vaikas šeimoje. Šešios vyresnės seserys – Ona, Marija, Jadvyga, Janina, Barbora, Elena. Pirmo ir Antro pasaulinių karų metu ne vieną vasarą vaikams teko praleisti pas gimines, artimuosius, prieglaudose.

Mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kurią baigė 1925 m. Įstojo ir 1935 m. baigė Stepono Batoro universiteto Vilniuje Matematikos – gamtos fakultetą. Apgynė diplominį darbą apie Vilniaus krašto smulkiųjų žinduolių fauną, įgijo biologo – zoologo specialybę, jam buvo suteiktas zoologijos ir lyginamosios anatomijos magistro laipsnis.

1930-34 m. ir 1937-41 m. dirbo mokytoju Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Nuo 1940 m. dirbo Vilniaus universitete – pradžioje jaunesniuoju asistentu, vėliau, po karo, vyriausiuoju dėstytoju. 1977-79 m. vadovavo Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedrai. Nuo 1980 m. buvo šios katedros vyriausiasis dėstytojas, docentas.

Aktyviai dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos veikloje, į kurią įstojo 1927 m., jau po J. Basanavičiaus mirties. Dalyvavo ruošiant 1939 m. naujai atkurtos draugijos įstatų sudaryme. Buvo Lietuvos gamtos apsaugos draugijos Respublikinės tarybos narys, Lietuvos teriologų draugijos narys.

Pedagoginė veikla

1930 m. pradėjo dirbti mokytoju Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Po šešerių metų, 1936 m., jam suteikta vidurinių mokyklų mokytojo kvalifikacija. Šiais metais ėmė vadovauti Švenčionių Lietuvių gimnazijai. Po metų ši gimnazija buvo uždaryta, o Mačionis pedagoginį darbą tęsė Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Dėstė gamtos mokslų disciplinas: biologiją, fiziką, chemiją, ir matematiką.

Kai 1940 m. buvo atkurtas Lietuvos valstybinis universitetas, profesorius Tadas Ivanauskas, Mačionį pakvietė dirbti Zoologijos katedroje jaunesniuoju asistentu. 1942 m. buvo perkeltas į Geologijos katedrą. 1943 m. vokiečių okupacinei valdžiai uždarius universitetą perėjo dirbti į Lietuvos geologinę tarnybą. 1944 m. rudenį, kai vėl ėmė veikti Vilniaus universitetas grįžo dirbti į Stuburinių zoologijos katedrą vyresniuoju dėstytoju. Dėstė bendrosios zoologijos, lyginamosios anatomijos ir darvinizmo kursus. Tuo pat metu 1945–1948 m. dėstė ir tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Vėliau dėstė ir zoogeografiją, ichtiologiją ir stuburinių zoologiją.

1977–1979 m. vadovavo Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedrai. Nuo 1980 m. buvo šios katedros vyriausiasis dėstytojas, docentas.

1979 m. Augustinui Mačioniui suteiktas Lietuvos nusipelniusio dėstytojo vardas.

Augustino Mačionio parašytos monografijos

Mokslinė veikla

Vykdė Kuršių marių ichtiologinius-hidrobiologinius, vėliau ir Daugų, Trakų, Vievio, Žeimenos baseino ir kitų ežerų ichtiologinius tyrimus. Tyrė ungurių populiacijas, jų augimą, lytinį brendimą, migraciją. Jo dėka buvo atkurta ungurių Lietuvoje istorija. Buvo stumbrų populiacijos atkūrimo Lietuvoje iniciatorius, tyrė jų kilmę, ekologiją, veisimo perspektyvas. Taip pat tyrė varliagyvių, roplių, ypač balinio vėžlio ir lygiažvynio žalčio, paplitimą.

Buvo Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos Geografijos skyriaus, Tarybų Lietuvos enciklopedijos, Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos mokslinis konsultantas. Yra parengęs šiems leidiniams apie 160 straipsnelių zoologijos, paleontologijos, zoogeografijos temomis.

Bibliografija

Vadovėliai:

„Žuvininkystė“ (1967 m., kartu su kitais);
„Stuburiniai gyvūnai“ (1981 m.);
„Stuburinių zoologija“ (1989 m.).

Pažintinės knygos:

„Ko skrendi, pilkas paukšteli“ (1936 m.);
„Meškeriojimas“ (1957 m., su kitais).

Vertimai:

A. Banikovo, N. Bobrinskio, B. Matvejevo „Zoologijos kursas“ (1958 m., su kitais);
R. Hesės „Evoliucijos mokslas ir darvinizmas“ (1945 m.), kuris liko nepaskelbtas.

Mokslinių darbų knygos ir publikacijos:

„Lietuvos gėlųjų vandenų žuvys“ (1956 m.);
„Lietuvos TSR ekonominė geografija“ (1957 m., su kitais);
„Lietuvos TSR fizinė geografija“ (1958 m., parengė skyrių „Gyvūnija“);
„Lietuvos raudonoji knyga“ (1981 ir 1984 m., vienas sudarytojų);
„Lietuvos fauna. Žinduoliai“ (1988 m.).

Taip pat paskelbė apie 80 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių.

1959 m. už knygą „Lietuvos TSR fizinė geografija“ paskirta (kartu su kitais) Lietuvos valstybinė premija.

Šaltiniai

Arnauskienė, Tamara, Jakimavičius, Algimantas. Lietuvos zoologai XVIII–XX a. Ekologijos institutas: Vilnius, 1997. Psl. 170–171.
Zoologijos patriarcho šimtmetis. Mokslo Lietuva, 2006 m. rugsėjo 7-20 d. Nr 15 (349) 2008-06-16 iš Wayback Machine projekto.
Kronika. Augustinas Mačionis. Ekologija, 2003 m., No. 2
Kronika. Gamtininkai ir Lietuvių mokslo draugija. Ekologija, 2008 m. Vol. 54 No. 1