Aizkrauklės piliakalnis

Aizkrauklės piliakalnis
Piliakalnis 2017 m. Dauguva – dešinėje.
Aizkrauklės piliakalnis
Koordinatės	56°37′18″š. pl. 25°07′47″r. ilg. / 56.62177°š. pl. 25.12981°r. ilg. / 56.62177; 25.12981
Vieta	Latvija
Seniūnija	Aizkrauklės savivaldybė
Aukštis	40 m
Naudotas	1 tūkstantmetis pr. m. e. – XII a.
Tirtas	1971-1976 m.
Registro Nr.	127

Aizkrauklės piliakalnis (latv. Aizkraukles pilskalns) – piliakalnis Latvijoje, Žiemgaloje, Aizkrauklės savivaldybės teritorijoje, 4 km į pietryčius nuo Skryverių, į pietryčius nuo Žemdirbystės instituto, 200 m į pietus nuo kelio E22 Holihedas – Ventspilis – Zilupė – Išimas, Dauguvos dešiniajame krante.

Piliakalnis

Manoma, kad piliakalnyje gyventa dar I tūkstantmetyje pr. m. e. Piliakalnis įrengtas Dauguvos dešiniajame krante tarp ir įtakų iškilusioje lygiagrečioje upės tėkmei 40 m aukščio nuo upės lygio 0,5 ha ploto kalvoje. Piliakalnis giliu grioviu padalytas į dvi dalis. Abu kalnai apsaugoti pylimais, šlaitai pastatinti. Kai kur išlikę lauko akmenų mūro sienų liekanų. Tarp piliakalnių ir Dauguvos buvo senovės lyvių gyvenvietė, VII a. – VIII a. skandinavų sagose vadinama Askrade. Henriko Latvio kronika mini Asihrath ir Asscrade gyvenvietes, kurios tapatinamos su vėlesne Ašerade (vok. Ascherade). Tačiau upių prekybos kelio „nuo variagų pas graikus“ uostas Dauguvoje istoriniuose šaltiniuose minimas dar V a. Ašeradės prekybinę reikšmę patvirtina piliakalnyje rastos 30 miestų 189 monetos, kuriose iškalti 25 Šiaurės Europos miestų valdytojų, grafų, vyskupų paveikslai. Greta piliakalnio yra X – XII a. Aizkrauklės ir Lejasžagarų senkapiai.

Kalavijuočių ordinas piliakalnyje stovėjusią pilį sudegino 1205 m., o 1207 m. lyvių žemių užkariavimas buvo baigtas. Tačiau 1220 m. Henriko Latvio kronikoje vėl minimas Aizkrauklės kunigaikštis Vievaldas, kurio vadovaujami žiemgaliai sumušė vokiečių riterius prie Mežuotnės. 1279 m. Dauguvos kairiajame krante priešais Aizkrauklės piliakalnį lietuvių kunigaikštis Traidenis sumušė kryžiuočius.

1224 m. 1,7 km į pietryčius, aukščiau pagal upės tėkmę prie upelio vokiečiai pasistatė savo mūrinę pilį, kurią valdė 21 komtūras. Pirmasis buvo Burhardas, paskutinis 1561 m. – fon Ezerusas. Vėliau pilis buvo Alstikių dvaro dalis. 1630 m. Švedijos karalius pilį padovanojo savo artilerijos viršininkui Simonui Šulcui.

Piliakalnį 1930 m. žvalgė , 1971-1976 m. tyrė . Saugomas valstybės, valstybinės reikšmės kultūros paminklas, VKPAI Nr. 127.

Aplinkiniai piliakalniai
	Daugmalės piliakalnis 42 km		32 km 36 km
	38 km		Kalnaziedų piliakalnis 10 km
	Auželių piliakalnis 55 km	Rinkuškių piliakalnis 52 km	4 km

Šaltiniai

1. Kultūras Ministrijas 29.10.1998 rīkojums Nr.128, publicēts laikrakstā „Latvijas Vēstnesis“ 18.12.1998
2. Aizkrauklės piliakalnis. Vietos
3. Aizkraukles novada vēsture 2009-09-18 iš Wayback Machine projekto.
4. Latvijos kultūros paminklų apsaugos inspekcija