Simploka gr symplokē supynimas stilistinė figūra anaforos ir epiforos junginys tų pačių arba panašiai skambančių žodžių

Simploka (gr. symplokē – supynimas) - ; stilistinė figūra, anaforos ir epiforos junginys – tų pačių arba panašiai skambančių žodžių pakartojimas gretimų frazių, jų dalių, poezijos eilučių pradžioje ir pabaigoje (pvz., „ar tu manęs nepažįsti, ar tu savęs nepažįsti?“). Simploka vartojama poezijoje, prozoje, tinka patetiškiems retoriniams klausimams (subjekcijai) monologinėje kalboje.

Šaltiniai

Simploka
simploka(parengė Regina Koženiauskienė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-06).

Šis su literatūra susijęs straipsnis yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Simploka

[2] simploka(parengė Regina Koženiauskienė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-06).