Anãfora gr ἀναφορά stilistinė figūra to paties arba panašiai skambančio žodžio ar kelių žodžių akcentuotas kartojimas gr

Anãfora (gr. ἀναφορά) – stilistinė figūra, to paties arba panašiai skambančio žodžio ar kelių žodžių akcentuotas kartojimas gretimų sakinių, žodžių grupių ar poezijos eilučių pradžioje. Vartojama stiliaus raiškumui stiprinti.

Pvz.:

Dengia sniegas gatves,

Dengia sniegas namus,

Dengia sniegas našlaičio galvelę.

— S.Nėris

Viena garsiausių kalbų vartojanti anaforas – Martino Liuterio Kingo „Aš turiu svajonę“, ši frazė pačioje kalboje kartojama 8 kartus. Kiti pavyzdžiai, kai Kingas savo kalboje naudoja anaforą: „Mes niekada nebūsim patenkinti”, „Tikėdami”, „Teskamba laisvė”, „Pagaliau laisvi”.

Šaltiniai

anafora(parengė MELC). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-06).
Dlugan, Andrew (17 February 2009). „Speech Analysis: I Have a Dream – Martin Luther King Jr“.

Nuorodos

Kazimieras Župerka. Anafora. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. –

[1] ra(parengė MELC). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-06).

[2] Dlugan, Andrew (17 February 2009). „Speech Analysis: I Have a Dream – Martin Luther King Jr“.