Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Lietuvos irklavimas 1885 m. Lietuvoje įkurtas pirmasis irklavimo sporto klubas Klaipėdoje (ji priklausė Prūsijai) – „Neptūnas“ (kelis dešimtmečius sėkmingai rungtyniavo Prūsijos pirmenybėse ir kt. regatose).

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal .
Jei galite, sutvarkykite.

1908 m. įkurta irklavimo sekcija Vilniuje (1913 turėjo 72 narius, 10 valčių), 1912 surengta irkluotojų išvyka iš Vilniaus į Kauną, vyko regatos Verkiai–Vilniaus centras.

1912 m. Kauno Sakalo sporto organizacijoje įkurta irklavimo sekcija, 1913 Nemune atidaryta valčių prieplauka (atidaryme dalyvavęs Raudondvario grafas B. Tiškevičius padovanojo kelias valtis), buvo 10 valčių.

1912 ar 1913 irklavimo klubas įkurtas Šilutėje.

1920 įsteigtai Vilniaus irklavimo draugijai priklausė ir 9 irklavimo klubai.

1923 Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Neptūnas į Lietuvos sporto lygą neįstojo ir toliau rungtyniavo Prūsijos čempionatuose, 1926 ir 1929 Klaipėdoje organizavo regatas su jos irkluotojais (Kauno irkluotojai nebuvo kviečiami), 1929 dalyvavo Rygos regatoje, 1932 – reikšmingose regatose Vokietijoje, bet kaip atskira komanda, ne kaip Lietuvos atstovai, o 1934 visiškai pasitraukė iš Lietuvos (ir Klaipėdos krašto) sporto.

1931 Kauno prie Lietuvos jachtklubo (įk. 1921) įsteigta irklavimo sekcija, Kauno irkluotojai dalyvavo Rusnės, 1932 – Klaipėdos regatoje. 1932–36 Kaune veikė Kipro irklavimo klubas. 1936 Kaune surengtas I Lietuvos čempionatas: valtimis su vairininku vyrai varžėsi 2000 m nuotolyje lengvomis dvivietėmis (Petraitis, Staškevičius, vair. S. Maziliauskas, 8.12, 7), sunkiomis dvivietėmis (S. Vasauskas, S. Dautartas, vair. J. Jasinskas, 7.48, 1), lengvomis keturvietėmis (Miškys, Bertė, Griningas, Peteraitis, vair. Arbušauskas, 6.28, 3), sunkiomis keturvietėmis (įgula nenustatyta, 6.34, 0). Irklavimas buvo įtrauktas į I Lietuvos tautinės olimpiados programą, varžytasi 2000 m nuotolyje valtimis su vairininku – sunkiomis dvivietėmis (Bulkė, Jurkšas, vair. M. Kapleraitis, 11.27, 9), turistinėmis dvivietėmis (Petraitis, Lincevičius, vair. M. Kapleraitis, 11.56, 1), lentyninėmis keturvietėmis (V. Kmitas, J. Obelienis, S. Vasauskas, J. Gedminas, vair. M. Bursevičius, 9.50, 8), lengvomis keturvietėmis (Miškys, Bertė, Petraitis Gringas vair. Ruzgys, 9.10, 3), sunkiomis keturvietėmis (Griningas, Peteraitis, Bertė, Miškys, vair. Ruzgys, 8.54, 0), 1 km nuotolyje lengvomis keturvietėmis (M. Kazlauskaitė, Runkytė, V. Krepsaitė, Kavolytė, vair. Malčius, 5.13, 2).

1937 pradėjo irkluoti ir moterys, jos dalyvavo 1938 Lietuvos čempionate. Vilniuje ir Kaune buvo pastatytos irklavimo bazės. Irklavimui (ir visai kūno kultūrai ir sportui) iki 1940 vadovavo Kūno kultūros rūmai, nuo 1940 09 irklavimo komiteto pirmininkas S. Dautartas nuo 1943 – S. Vasauskas.

Per II pasaul. karą irklavimo inventorius buvo išgrobstytas, irklavimo bazės sunaikintos.

1945 įkurta Lietuvos irklavimo federacija (LIF). Vilniuje pradėjo veikti Lokomotyvo draugijos irklavimo bazė, 1946 09 surengtos pirmosios po karo irklavimo varžybos – Vilniaus pirmenybės, 1948 irklavimas pradėtas kultivuoti Kaune, 1949 – Klaipėdoje. 1948 surengtos I Baltijos šalių čempionatas vykdomas kasmet iki dabar. Prieš atkuriant Nepriklausomybę buvo nutrūkę čempionatų rengimai, be po metų ar poros pertraukos, vėl atgaivinti. 1949 09 25–28 Vilniuje (Neryje) įvyko Lietuvos suaugusiųjų (vyrų ir moterų) čempionatai.