Johannes Diderik van der Waals

Johanesas Diderikas van der Valsas ol. Johannes Diderik van der Waals
J. D. van der Valsas 1910 m.
Gimė	1837 m. lapkričio 23 d. Leidenas, Nyderlandai
Mirė	1923 m. kovo 8 d. (85 metai) Amsterdamas, Nyderlandai
Gyven. vieta	Nyderlandai
Sutuoktinis (-ė)	Ana Magdalena Smit
Vaikai	trys dukterys ir sūnus
Sritis	Fizika
Organizacijos
Alma mater	Leideno universitetas
Doktorant. vadovas
Žymūs studentai
Žinomas (-a) už	šiuolaikinės molekulinės fizikos (molekulinės teorijos) pagrindus šiuolaikinę tarpmolekulinių jėgų teoriją
Žymūs apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (1910) narys (1873)
Vikiteka	Johannes Diderik van der Waals

Johanesas Diderikas van der Valsas (ol. Johannes Diderik van der Waals, 1837 m. lapkričio 23 d. – 1923 m. kovo 8 d.) – olandų ir termodinamikas, pirmasis 1873 m. atradęs ir išplėtojęs dujų ir skysčių . Van der Valsas karjerą pradėjo kaip mokytojas ir tapo pirmuoju fizikos profesoriumi Amsterdamo universitete, šiam 1877 m. persiorganizavus iš mokyklos į universitetą. Minėtame universitete profesoriavo iki 1907 m. Už darbą, susijusį su dujų ir skysčių būsenos lygtimi 1910 m. apdovanotas Nobelio fizikos premija.

Jo vardas pirmiausia siejamas su , apibūdinančia dujų ir jų kondensacijos į skystąją fazę elgseną. Jo vardu taip pat pavadintos neutralių molekulių (atomų) tarpusavio tarp stabilių molekulių, , jungiami van der Valso jėgų) ir . Džeimsas Klarkas Maksvelas apie van der Valsą yra pasakęs: „nėra abejonių, jog van der Valso vardas netrukus taps vienu svarbiausių molekulinėje fizikoje".

Savo 1873 m. disertacijoje van der Valsas atkreipė dėmesį į neidealumą ir tai paaiškino egzistavimu. Jis įvedė pirmąją , išvestą darant prielaidą, kad molekulės užima baigtinį tūrį. XIX a. pab. kilo stipri filosofinė srovė, neigusi molekulių egzistavimą, o pagrindiniai neigėjų atstovai buvo Ernstas Machas ir Vilhelmas Ostvaldas. Buvo manoma, kad molekulių egzistavimas neįrodytas, o molekulinė hipotezė bereikalinga. Tuo metu, kai buvo parašyta van der Valso disertacija, daugumos fizikų nebuvo pripažinta, o skysčiai ir garai dažnai buvo laikomi besiskiriančiais chemiškai. Tačiau van der Valso darbas patvirtino molekulių realumą ir leido įvertinti jų dydį bei . Jo naujoji formulė sukėlė revoliuciją medžiagų būsenų lygčių tyrime. Lygindamas savo atrastą būsenos lygtį su eksperimentiniais duomenimis, van der Valsas galėjo apskaičiuoti tikrąjį molekulių dydį ir jų tarpusavio traukos stiprumą. Taip pat plėtojo termodinaminę kapiliarumo teoriją.

Van der Valso tyrimų poveikis XX a. molekulinei fizikai buvo esminis. Įvesdamas konstantas molekulių dydžiui ir traukai apibūdinti, ir sudarydamas medžiagų būsenos lygtį, van der Valsas suteikė pagrindus šiuolaikinei molekulinei fizikai. Tai, kad tokie molekuliniai parametrai, kaip dydis, forma, trauka ir , turėtų būti skysčių termodinamikos ir judėjimo savybių matematinių formuluočių pagrindas, šiuo metu laikoma aksioma. Van der Valso būsenos lygties pagalba dujų kritinio taško parametrus buvo galima tiksliai numatyti iš termodinaminių matavimų, atliktų daug aukštesnėse temperatūrose. Vėliau pavyko suskystinti azotą, deguonį, vandenilį ir helį. Heikę Kamerlingą Onesą reikšmingai paveikė novatoriški van der Valso darbai ir jau 1908 m. buvo pirmąkart išgautas skytas helis, o tai savo ruožtu padėjo 1911 m. atrasti superlaidumą.

Šaltiniai

1. Johannes Diderik van der Waals (VLE)
2. „The Nobel Prize in Physics 1910“. Nobel Foundation. Nuoroda tikrinta 2008-10-09.
3. Johannes Diderik van der Waals – Biographical – Nobelprize.org
4. van der Waals; J. D. (1873). Over de continuiteit van den gas- en vloeistoftoestand (Apie dujinių ir skystų būsenų tęstinumą) (daktaro disertacija). Leideno universitetas.
5. Sengers, Johanna Levelt (2002), p. 16
6. Kipnis, A. Ya.; Yavelov, B. E.; Rowlinson, J. S.: Van der Waals and Molecular Science. (Oxford: Clarendon Press, 1996)
7. Sengers, Johanna Levelt (2002), pp. 255–256
8. Blundell, Stephen: Superconductivity: A Very Short Introduction. (Oxford University Press, Pirmasis leidimas, 2009 m., 20 psl.)

Literatūra

• Kipnis, A. Ya.; Yavelov, B. E.; Rowlinson, J. S. (trans.): Van der Waals and Molecular Science. (Oksfordas: Clarendon Press, 1996) ISBN
• Sengers, Johanna Levelt: How Fluids Unmix: Discoveries by the School of Van der Waals and Kamerlingh Onnes. (Amsterdamas: Koninklijke Nerlandse Akademie van Wetenschappen, 2002)