Kitos reikšmės Švč Mergelės Marijos bažnyčia 55 44 00 š pl 22 08 56 r ilg 55 7332891 š pl 22 148794 r ilg 55 7332891 22

Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

55°44′00″š. pl. 22°08′56″r. ilg. / 55.7332891°š. pl. 22.148794°r. ilg. / 55.7332891; 22.148794

Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Plungės
Savivaldybė	Rietavo savivaldybė
Gyvenvietė	Tverai
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1897 m.
Stilius	istorizmas

Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Tverų miestelyje, prie Rietavo-Varnių kelio.

Istorija

Pirmoji medinė Tverų bažnyčia rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1589 m. XVI a. pabaigoje, kaip pažymėta Žemaičių vyskupijos bažnyčių aprašyme, darytame 1592–1597 m. Tverų bažnyčia stovėjusi tuščia, apleista, kunigo neturėjo. 1614–1616 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (statė Tverų tėvūnas Elijas Ilgovskis ir užrašė jai donaciją). Jai 1618 m. dovanotas Alko kaimas. 1747 m. bažnyčia sudegė, buvo atstatyta.

1783 m. įsteigta . Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. 1806 m. bažnyčiai priklausė Aleksandravo palivarkas. Tverų klebonas Petras Narkevičius skelbė 1831 m. sukilėlių potvarkius, ragino ginkluotis ir kovoti. Buvo suimtas, tačiau jam pavyko pabėgti. 1841 m. prie Tverų bažnyčios gyveno penki kunigai, bažnyčios beneficijos buvo 67 valakai žemės, o parapijiečių - 2797.

Klebonas Juozapas Niūniava-Niūnevičius su parapijiečiais 1897 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią, 1907 m. – mūrinę varpinę. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai išsivežė varpus. 1940 Tverų parapijai priklausė 4798 parapijiečiai.

Tverai garsėja (liepos 2 d.), Švč. Mergelės Marijos paveikslu. Pagal tradiciją tas paveikslas buvęs Elijo Ilgovskio nuosavybė. Jis jį labai branginęs ir nešdavęsis su savimi net į karo žygius. Patekęs totoriams į nelaisvę, jis, kalėjime būdamas, meldėsi prie to paveikslo ir padarė įžadą: jei laimingai grįš į namus, pastatysiąs Tveruose Marijos garbei bažnyčią. Išpirktas iš totorių nelaisvės, jis grįžo į Tverus ir įvykdė savo pažadą - pastatė bažnyčią ir padovanojo jai tą paveikslą. Vyskupas Valančius savo veikale „Žemajtiu Wyskupistė“ duoda kitokį padavimą apie šio paveikslo kilmę. Žemaičių vyskupas J. Tiškevičius savo pranešime Apaštalų Sostui 1646 m. rašo, kad Tveruose yra stebuklingas Marijos paveikslas ir kad iš tolimų valstybės vietų, pamaldumo vedami, žmonės gausiai renkasi į Tverus. Popiežius Pijus VI 1787 m. suteikė Tverų bažnyčiai visuotinius atlaidus. Toje šventėje į Tverus suvažiuodavo per 20 000 žmonių.

Architektūra

Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, su apside, dvibokštė. Įrengti 6 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Šventoriuje palaidotas klebonas Jonas Paliukas (1913–1990), 1950–1956 m. Sibiro tremtinys, „Liturginio maldyno" (1968) autorius. Gretimose kapinėse stovi Tverų kapinių koplyčia.

Galerija

Tverų varpinė
Tverų bažnyčios šventorius iš varpinės
Marijos paveikslas
Centrinis bažnyčios altorius
Vaizdas į vargonų pusę
Varpas kairiajame bažnyčios bokšte
Jono Paliūko kapas šventoriuje

Nuorodos

Vikiteka: Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Tverų bažnyčios vaizdai 2007-02-17 iš Wayback Machine projekto.
Bažnyčios vargonai
Tverų bažnyčia