Šis straipsnis yra apie transporto infrastruktūrą Serbijoje Šalies geležinkelių sistema 2 sis Belgrado oro uosto termina

Šis straipsnis yra apie transporto infrastruktūrą Serbijoje.

Dėl savo geografinės padėties Serbija yra kelyje tarp Europos ir Mažosios Azijos. Moravos koridoriumi į Graikiją judėjo jonėnai ir dorėnai, vėliau keltai, slavai, serbai, priešinga kryptimi - Osmanai. Per šalį eina VIII ir X Europos transporto koridoriai, jungiantys Europą ir Aziją.

Šalis turi išvystytą kelių, geležinkelių, upų ir oro transporto sistemą. Pagrindinis susisiekimo mazgas yra sostinė Belgradas. Pagal 2019 m. priimtą planą "Serbija 2025" planuojamos 8 mlrd. eurų siekiančios investicijos į kelių ir geležinkelių transporto infrastrutūrą, didele dalimi finansuojamos iš užsienio skolintomis lėšomis.

Sausumos keliai

Šalies sausumos keliai nėra taip gerai išvystyti, kaip kitose Europos valstybėse, dėl nepakankamo finansavimo. 2017 m. šalies kelių sistemą sudarė 45419 km keliai, iš kurių tik 826 km yra autostrados ar greitkeliai.

Pagrindinis šalies kelias yra A1 autostrada. 588 km ilgio kelias tęsiasi nuo sienos su Vengrija iki pasienio pietuose su Šiaurės Makedonija, taip pat kerta Belgradą.

Geležinkeliai

Serbija turi gerai išvystytą geležinkelio infrastruktą, nors dvigubos vėžės linijos yra retenybė ir tik dalis geležineklių yra elektrifikuoti. Šalyje yra nutiesta 3800 km standartinės 1435 mm pločio vėžės geležinkelių, iš kurių 1279 km yra elektrifikuoti.

Serbijoje geležinkeliai yra svarbiausia krovinių gabenimo rūšis – 2016 m. traukiniais buvo pervežta 11,9 milijonai tonų krovinių ir 17 milijonų keleivių.

Nacionalinė geležinkelių bendrovė Zeleznice Srbije 2015 m. buvo privatizuota ir restruktūrizuota. Šiuo metu pagrindinės traukinių nacionalinės įmonės yra Srbija Voz (keleivių pervežimo) ir Srbija Kargo (krovinių).

Tarp svarbiausių geležinkelių vystymo projektų yra geležinkelių Belgradas-Budapeštas, Belgradas-Nišas ir Belgradas-Baras atnaujinimas atliekamas kaip Kinijos "Kelio ir juostos" iniciatyvos dalis.

Oro transportas

Iš viso šalyje yra 16 oro uostų su dengtais kilimo takais. Pagrindinis šalyje yra Belgrado Nikolos Teslos oro uostas. 2018 m. jis aptarnavo 5 641 105 keleivius. TAip pat veikia Nišo ir Vršaco tarptautiniai oro uostai.

Šalies nacionalinė oro vežėja yra , įkurta 1927 m.

Šaltiniai

Martin Gaber [Serbien investiert Milliarden in die Infrastruktur https://www.gtai.de/gtai-de/trade/branchen/branchenbericht/serbien/serbien-investiert-milliarden-in-die-infrastruktur-209216 2021-02-27 iš Wayback Machine projekto.], Germany Trade and Invest, 15.01.2020
[Verkehr und Infrastruktur in Serbien https://www.laenderdaten.info/Europa/Serbien/verkehr.php], laenderdaten.info
BG voz: Rampe za putnike ipak od 1. avgusta
Serbien: Auf Schnellbahn Beograd - Budapest folgt Beograd - Niš, LOK Report, 04 Juni 2020
Serbijos ūkis, vle.lt.

[gaber-1] Martin Gaber [Serbien investiert Milliarden in die Infrastruktur https://www.gtai.de/gtai-de/trade/branchen/branchenbericht/serbien/serbien-investiert-milliarden-in-die-infrastruktur-209216 2021-02-27 iš Wayback Machine projekto.], Germany Trade and Invest, 15.01.2020

[3] [Verkehr und Infrastruktur in Serbien https://www.laenderdaten.info/Europa/Serbien/verkehr.php], laenderdaten.info

[4] BG voz: Rampe za putnike ipak od 1. avgusta

[5] Serbien: Auf Schnellbahn Beograd - Budapest folgt Beograd - Niš, LOK Report, 04 Juni 2020

[6] Serbijos ūkis, vle.lt.