Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

4°40′ p. pl. 174°31′ v. ilg. / 4.667°š. pl. 174.517°r. ilg. / 4.667; 174.517

Nikumaroras (angl. Nikumaroro) arba Gardnerio sala – koralinis atolas Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, Fenikso salyne, priklauso Kiribačio valstybei. Plotas – 4,1 km², lagūnos plotas – 8 km².

Atolo ilgis šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi 7,5 km, plotis iki 2,5 km. Vakaruose yra lagūną ir vandenyną jungiantis sąsiauris. Atole auga daugiausia žolės, krūmokšniai, kokospalmės. Gėlo vandens nėra. Sutinkamos žuvų rūšys, jūriniai vėžliai, kokosiniai krabai. Svarbios jūrinių paukščių perimvietės. Nuo 2006 m. Nikumaroro sala patenka į .

Salą europiečiai atrado XIX a. Ji vadinta Keminso, Gardnerio, Motu Ona, Letisijos sala. 1856 m. į Gardnerio salą pretenzijas pareiškė JAV, o 1892 m. – Didžioji Britanija. Norėdami įsitvirtinti, britai saloje įkūrė kokosų plantaciją ir atvežė vietinių darbininkų, bet dėl gėlo vandens trūkumo Nikumaroras greitai buvo apleistas. 1929 m. įsirėžęs į salos rifą nuskendo britų prekinis laivas Norwich City.

1938 m. britai bandė saloje įsteigti gyvenvietę – buvo atgabenta 20 Gilberto salų gyventojų, iš koralų luitų nutiesta gatvė, pastatyti namai, įrengti šuliniai, įkurtas administracinis pastatas, radijo bokštas. 1941 m. gyvenvietės įkūrėjas Džeraldas Galageris mirė, o 1944 m. saloje įsikūrė JAV kariuomenė. Nors po karo Nikumarore gyveno ~100 žmonių dėl gėlo vandens sistemų nepatikimumo ir gedimų gyventojų ėmė mažėti, o 1963 m. likusieji gyventojai perkelti į Saliamono Salas. 1979 m. Gardnerio sala atiteko Kiribačiui ir pervadinta Nikumaroru.

Paplūdimys saloje
Įplauka į lagūną
Saulėlydis Nikumarore
Pandanai

Vikiteka: Nikumaroras – vaizdinė ir garsinė medžiaga