Karel Appel

Karelas Apelis
K. Apelis 1982 metais
Gimė	1921 m. balandžio 25 d. Amsterdamas, Nyderlandai
Mirė	2006 m. gegužės 3 d. (85 metai) Ciurichas, Šveicarija
Palaidotas (-a)	Per Lašezo kapinės, Paryžius
Tautybė	olandas
Veikla	tapytojas, skulptorius, grafikas
Vikiteka	Karel Appel

Karelas Apelis (ol. Karel Appel, 1921–2006 m.) – XX a. antros pusės Nyderlandų tapytojas, grafikas, skulptorius.

Biografija

Karelas Apelis gimė 1921 m. balandžio 25 d. Amsterdame. 1942−1944 m. jis mokėsi valstybinėje Amsterdamo dailės akademijoje. K. Apelio pirmoji personalinė paroda įvyko 1946 m. Groningene. Jis buvo paveiktas P. Pikaso, A. Matiso ir vėliau − Ž. Diubufė kūrybos. 1947−1948 m. jis sukūrė tapytų reljefų įtraukęs į juos medžio žievės ir medienos gabaliukų bei vaikų piešinius imituojančios kūrybos − taip vadinamus asambliažus. K. Apelis įkvėpimo sėmėsi iš vaikų kūrinių ir P. Klė, Ch. Miro kūrybos. 1948 m. jis tapo Olandų eksperimentinės grupės Amsterdame vienu iš įkūrėjų, kuri tais pačiais metais persitvarkė į tarptautinę COBRA grupę. 1949 m. jis sukūrė freską Amsterdamo rotušėje, kuri sukėlė skandalą ir buvo uždengta dešimčiai metų.

1950 m. K. Apelis persikėlė į Paryžių, kur buvo supažindintas su dailės kritiku Mišeliu Tapi. Pastarasis organizavo K. Apelio priėmimą į parodas. 1952 m. K. Apelis nutraukė ryšius su COBRA grupe ir prisišliejo prie menininkų grupės. 1953 m. vasarą jis viešėjo Italijoje, susidomėjo keramika. 1954 m. dailininkas dalyvavo Venecijos bienalėje, kurioje buvo apdovanotas UNESCO prizu, įvyko pirmoji jo paroda JAV Martha Jackson galerijoje Niujorke. 1956 m. gavo užsakymną sukurti sieninę tapybą restorane. 1957 m. K. Apelis keliavo į Meksiką ir JAV, kur sukūrė keleto garsių džiazo atlikėjų portretų (Miles Davis, ), laimėjo prizą už grafiką Liublianoje (tuometinė Jugoslavija). 1960 m. apdovanotas tarptautiniu Gugenheimo prizu. 1962 m. pirmąją monografiją apie dailininką parašė belgų rašytojas Hugo Klausas, kurio knygoms dailininkas kūrė iliustracijas.

1964 m. K. Apelis įsigijo ir vėliau renovavo Château de Molesmes netoli Osero Prancūzijoje, kur gyveno iki 1976 m. Jo parodos įvyko Paryžiuje, Amsterdame, Bazelyje, Utrechte. Pagrindinės retrospektyvinės parodos 1972 m. parodytos JAV ir Kanadoje. Po 1970-ųjų metų K. Apelis intensyviai dirbo tiek tapybos, tiek skulptūros srityje, į kūrinius pradėjo įtraukti peizažo vaizdavimą. Jis kūrė skulptūras iš medžio, poliesterio, aliuminio. Po 1980 m. daugiau nei 10 metų bendradarbiavo su JAV poetu Allen Ginsberg. Yra dirbęs teatro dailininku.

Pagrindinės K. Apelio parodos įvyko:

• 1982 m. Boijmans Van Beuningen muziejuje, Roterdamas;
• 1987 m. Rivoli pilies šiuolaikinio meno muziejuje, Turinas;
• 1989 m. Nacionaliniame meno muziejuje, Osaka;
• 1998, 2000 ir 2001 m. Amsterdamo miesto muziejuje;
• 2001 m. COBRA moderniojo meno muziejuje, Amstelvenas.

Karelas Apelis mirė 2006 m. gegužės 3 d. Ciuriche, palaidotas Per Lašezo kapinėse Paryžiuje. Jis laikomas garsiausiu Nyderlandų XX a. antros pusės dailininku. Jo tapybos darbams būdingas ekspresyvus ir groteskiškas gyvūnų, žmonių ir pabaisų vaizdavimas. Geriausiai žinomu jo kūriniu minima 1958 m. atlikta sieninė tapyba UNESCO pastato restorane Paryžiuje.

Kūrinių pavyzdžiai

• K. Apelio vitražas bažnyčioje Gelene, Nyderlandai
• „Varlė su skėčiu“, Haga
• „Fontanas“, Amstelvenas, Nyderlandai
• Tapybos pavyzdys

Kūrinių galerijos

• wikiart.org
• artsy.net
• artnet.com

Šaltiniai

• K. Apelio fondas 2016-07-04 iš Wayback Machine projekto.
• Gugenheimo muziejus
• Encyclopaedia Britannica
• Teito galerija