54 42 53 š pl 22 56 42 r ilg 54 7148 š pl 22 9449 r ilg 54 7148 22 9449 Žaliosios šv Roko bažnyčia Vyskupija Vilkaviškio

54°42′53″š. pl. 22°56′42″r. ilg. / 54.7148°š. pl. 22.9449°r. ilg. / 54.7148; 22.9449

Žaliosios šv. Roko bažnyčia

Vyskupija	Vilkaviškio
Dekanatas	Vilkaviškio
Savivaldybė	Vilkaviškio rajonas
Gyvenvietė	Žalioji (Vilkaviškis)
Adresas	Žalioji
Pastatyta (įrengta)	tinkuotas mūras

Žaliosios šv. Roko bažnyčia – bažnyčia, stovinti Žaliosios bažnytkaimyje, 4,5 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio geležinkelio stoties, prie Kudirkos Naumiesčio–Vilkaviškio kelio. Įrengta 1945 ir 1991 m.

Istorija

Vakarinis Vilkaviškio apskrities pakraštys, nuo 1422 metų, priklausė Žemaičių vyskupystei, Žaliosios apylinkė buvo 1617 metais isteigtos, ir Vilniaus vyskupijai priklausančios, dalis. Kraštą 1795 metais okupavus vokiečiams, vėliau prancūzams bei rusams, 1798 m. čia buvo įsteigta Vygrių ir, nuo 1818 metų, Seinų vyskupija.

Su savos, nuo Alvito nebepriklausomos parapijos viltimi, Žaliosios apylinkių žmonės sudarė komitetą, kuris iš Prienų žydų 1892 metais nupirko medinę šešiakampę sinagogą ir perstatė ją į didelę, vėliau trijų altorių, šv. Rokui dedikuotą Žaliosios kapinėse. Bet nei Seinų vyskupas, nei rusų valdžia naujai parapijai leidimo nedavė. Koplyčią laikinai aptarnavo Alvito kunigai.

Pirmajam Pasauliniam karui pasibaigus, nepriklausomos Lietuvos žemės reforma paskyrė nemažą žemės plotą parapijos reikalams. Apie 1923 m. koplyčia buvo padidinta ir atnaujinta, buvo naujai aptvertos kapinės ir būsimajam klebonui pastatyta mūrinė klebonija bei kiti ūkio pastatai. Pagaliau, 1924 metais, buvo įkurta. Ligšiolinė koplyčia gavo Žaliosios šv. Roko bažnyčios vardą.

Pirmasis Žaliosios klebonas buvo (1886-1954). Klebonas , 1934 metais, bažnyčią vėl atnaujino. 1940 metais, parapija apjungė apie dešimtį gyvenviečių ir turėjo 1396 narius. Energingo klebono vadovaujama, ji buvo visos plačios apylinkės dvasinės traukos ir vidinio pasaulio ugdymo centras.

Kunigui Andriui Senkui 1944 m. pasitraukus į Vakarus, bažnyčia sudegė. Žaliosios parapijos žemę ir visus pastatus nusavino komunistų valdžia. Kitais metais klebonas , Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto leidimu, bažnyčią įrengė mūrinėje klebonijos klėtyje. Žaliosios parapijos religinė bendruomenė ją 1948 m. užregistravo ir Religinių reikalų taryboje Vilniuje. 1957-59 metais klebonu buvo, iš Sibiro po 9 metų sugrįžęs, kun. ir 1962-65 metais, kun. Vincas Pranckietis, Sibire praleidęs dešimtį metų jau nuo pačių pirmųjų savo kunigystės dienų.

1963 m. sausio 2 d. Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas bažnyčią uždarė ir pavertė miltų sandėliu. Tikintieji keliolika metų veltui kreipėsi į rajono, LSSR ir net SSRS vadovus Maskvoje, prašydami bažnyčią sugrąžinti. 1977 metais bažnyčios viduje buvo įrengtas malūnas. Nuo 1979 m. žmonės pradėjo melstis kapinėse. 1976 m. Didvyžių, vėliau ir Alksnėnų parapijos klebonu paskirtas, kun. ilgus metus padėjo ir Žaliosios parapijos žmonėms - nepaisydamas nuolatinių, griežtų kito Vilkaviškio vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo įspėjimų. Atvažiavęs į Žaliosios kapines per 1985 metų Sekmines, Urbonas reikalavo ten laikomas mišias nutraukti; daug kartų grasino kunigui ir žmonėms areštais ir kalėjimu. Tiktai 1990 metais, po daugybės naujų, atkaklių ir niekad nesibaigiančių Žaliosios parapijos tikinčiujų protestų, Juozas Urbonas pagaliau buvo priverstas leisti malūnu paverstą bažnytėlę išvalyti.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir parapijai jos turtą sugrąžinus, malūnas buvo vėl perstatytas į bažnyčią. Buvo atstatytas, girtų komunistų už 150 rublių nuverstas, bokštas, pristatyta zakristija ir prieangis su kolonomis. Po 28 skausmo ir vilties metų, 1991 m. rugpjūčio 16 dieną, atnaujintoje bažnyčioje buvo iškilmingai pirmąjį kartą vėl paaukotos šventosios Mišios.

Žaliosios parapijai priklauso Andriškiai, Biliūnai, Bučiūnai, Drebulinė, Gustaičiai, Iškartai, Klausučiai, Mierčiai, Rumokai, Šūkliai ir pati Žalioji; viso apie 930 gyventojų. Parapijai dabar vadovauja, kartu ir Virbalio parapiją aptarnaujantis, klebonas .

Architektūra

Bažnyčia stačiakampio plano, su siauresniais zakristijos bei bokšto priestatais. Viduje trijų navų, su trimis altoriais ir paaukštinta vidurinės navos erdve.

Šaltiniai

Elenchus provinciae ecclesiasticae Lituanae A.D.1940, 222 pusl.
Žaliosios katalikų parapijos likvidavimas. LKB Kronika Nr. 26, 1977, 213 pusl. 2013-09-28 iš Wayback Machine projekto.
Kada bus atidaryta Žaliosios bažnyčia? LKB Kronika Nr.30, 1977, 386-390 pusl. 2013-09-28 iš Wayback Machine projekto.
Už pamaldas Žaliosios kapinėse gresia kalėjimas. LKB Kronika Nr.68, 1985, 50 pusl.
Teresė Jurkuvienė. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. T.1 : Vilkaviškio vyskupija, Kn.2 : Vilkaviškio dekanatas. 1997. 288-292 pusl.