Akėčios – padargas žemei purenti, akėti.
Istorija
Išartą dirvą žemdirbiai lygindavo akėčiomis. Seniausios akėčios buvo pagamintos iš eglės viršūnių. Lietuvoje jos išnyko XIX a.
Dirvoninės ir sąlygomis atsirado pintinės akėčios, padirbtos iš eglės ar lazdyno šakų, surištų susuktomis karklo vytelėmis. Surišimuose buvo įkalami ąžuoliniai kuoliukai – . Nuo seno Lietuvoje žinomos rėminės akėčios su mediniais, vėliau (nuo XVII a.) su geležiniais akėčvirbaliais. Šios XIX a. po truputį išstūmė akėčias su medinias akėčvirbaliais.
XIX a. Lietuvoje – pirmiausia dvaruose, o paskui ir kaimuose – plito geležinės fabrikinės akėčios. XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose jos galutiniai išstūmė medines su geležiniais akėčvirbaliais akėčias. Be to, nuo XIX a. Lietuvoje plito įvairių tipų fabrikiniai (, ir ). Pagal jų pavyzdžius vietiniai kalviai jau nuo XIX a. mokėjo padirbti panašius įrankius iš medžio ir geležies.
Šaltiniai
- Vacys Milius. akėčios. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris