Dirvoninė žemdirbystė vienas iš primityviųjų žemdirbystės metodų vykdoma pasitelkus arklių ir jaučių traukiamajai jėgą N

Dirvoninė žemdirbystė – vienas iš primityviųjų žemdirbystės metodų, vykdoma pasitelkus arklių ir jaučių traukiamajai jėgą. Naudojami arklai.

Lietuvoje atsiradusi I a. valstiečių tarpe pakeitė lydiminę žemdirbystę. Nunyko XX a. Kadangi didėjo gyventojų skaičius buvo vis sunkiau rasti vietos naujiems lydimams, arti gyvenviečių mažėjo miškų plotai. Valstiečiams tai leido geriau įdirbti žemę ir ilgiau naudoti iš miško atkovotą lauką. Žemė būdavo padalijama į dvi dalis: vienoje 5–8 metus iš eilės sėdavo javus, soras, o kita dalis dirvonuodavo. Apleistas laukas būdavo vadinamas dirvonu. Žemės nedirbdavo iki 8–12 metų. Per šį laikotarpį medžiai neišaugdavo, bet krūmais žemė apželdavo.

Literatūra

Žemdirbystė. Vadovėlis. Aleksandro Stulginskio universitetas. 2013 m.