Triturus cristatus

Triturus cristatus Apsauga: 4(I) – Nenustatyta
Skiauterėtųjų tritonų patinas
Skiauterėtųjų tritonų patelė
Apsaugos būklė
() (Nekeliantys susirūpinimo) (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Varliagyviai ( Amphibia) Būrys: Uodegotieji varliagyviai ( Caudata) Šeima: Tikrosios salamandros ( Salamandridae) Pošeimis: ( Pleurodelinae) Gentis: Skiauterėtieji tritonai ( Triturus) Rūšis: Skiauterėtasis tritonas ( Triturus cristatus)
Binomas
Triturus cristatus , 1768
Sinonimai
Triturus cristatus cristatus Mertens, 1923 Triturus cristatus Dunn, 1918 Triturus palustris Flower, 1933
Skiauterėtųjų tritonų paplitimo arealas Europoje

Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) – uodegotųjų varliagyvių (Urodela) būrio, tikrųjų salamandrų (Salamandridae) šeimos varliagyvis.

Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 4 (I) kategoriją.

Paplitimas

Pavasarį ir vasarą aptinkamas upių senvagėse, kūdrose. Tipiškas vandens buveinės plotas yra 25-500 kvadratinių metrų; didesniuose tritonų lervutes dažniau suėda žuvys, neleisdamos atsinaujinti populiacijai. Geriausiai jiems tinka negilūs vandens telkiniai su seklesniais plotais, kurių dugnas padengtas smėliu arba moliu.

Pagrindinės nykimo priežastys – buveinių pokyčiai, vandens telkinių rūgštėjimas arba užteršimas, ypač cheminiais preparatais, esančiais insekticiduose ir herbiciduose, taip pat natūralių pievų sunykimas, kūdrų užaugimas, žuvų užveisimas tritonų gyvenamuose telkiniuose.

Požymiai

Pats didžiausias iš Europoje gyvenančių tritonų. Kūno viršus pilkai juodas ar tamsiai rudas, pilvas išmargintas oranžinėmis ir juodomis dėmėmis. Tuoktuvių metu patinams užauga nugaros skiauterė dantytu kraštu, kuri ties uodegos pamatu nutrūksta arba pažemėja, o uodegoje vėl paaukštėja. Patinai gali išaugti iki 18 cm, patelės – iki 20 cm, bet Lietuvoje jie daugiausia būna 12-14 cm ilgio.

• Video siužetas: pasakojimas apie skiauterėtuosius tritonus (anglų k.)
• Skiauterėtųjų tritonų patinas per veisimosi sezoną
• Jų mėgstama buveinė - didesnės kūdros su gausia vandens augalija

Dauginimasis ir vystymasis

Skiauterėtojo tritono gyvenimo ciklas skirstomas į nesiveisimo (vandens) ir veisimosi (sausumos) periodus. Rudenį ir žiemą jis daugiau laiko praleidžia sausumoje, o iš žiemojimo slėptuvių išlenda dirvos temperatūrai pakilus iki 5 °C. Dar labiau atšilus keliauja į veisimosi kūdras, kur patinai pirmi užsiima poravimui tinkamas vietas. Patinai vilioja pateles ne tik spalvinga skiautere, bet ir šokdami tuoktuvių šokį. Apvaisinimas vidinis: patino padėtas turi patekti į patelės kloaką, iš kur keliauja į kiaušintakius. Patelės padeda apie 200–300 kiaušinėlių, kuriuos po vieną ar grandinėlėmis po 2-3 prilipina apatinėje vandens augalų lapų pusėje.

Lervos išsirita maždaug po 3 savaičių, būna 10–12 mm ilgio. Jų metamorfozė baigiasi po 10-14 savaičių, tokiu atveju liepą ar rugpjūtį tritonų jaunikliai išlipa iš vandens. Sausumoje jie praleidžia 3-5 metus, kol sulaukia lytinės brandos.

Nuo veisimosi telkinio tritonai nutolsta ne daugiau kaip 500 m. Brandus lapuočių miškas, esantis arti kūdros, kuriame gausu maisto ir vietų slėptis, labai padidina tritonų išgyvenimo tikimybę.

Mityba

Skiauterėtieji tritonai dažniausiai minta dugne gyvenančia gyvūnija, pavyzdžiui, dėlėmis, sraigėmis ir vandens asiliukais, kartais ėda ir paprastuosius tritonus. Medžioja prieblandoje arba sutemus.

Taip pat skaityti

• Lietuvos varliagyviai

Šaltiniai

1. „IUCN Red List - Triturus cristatus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2008-12-14.
2. raudonojiknyga.lt / Skiauterėtasis tritonas
3. „Lietuvos gamtos fondas - Varliagyviai“. glis.lt. iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-04-30.
4. Balinių vėžlių ir retųjų varliagyvių: skiauterėtųjų tritonų ir raudonpilvių kūmučių apsauga, Lietuvos gamtos fondas, sudarytojas Nerijus Zableckis, 2008 m.,

Nuorodos

• tritonai.wordpress.com / Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus), lietuvių k.

Vikiteka: Skiauterėtasis tritonas – vaizdinė ir garsinė medžiaga