Pandektistika

Pandektistika (pandektotyra; gr. ir lot. pandectae – visa apimantis) – teisės mokslo šaka, išplėtota Vokietijoje, pradžioje tyrusi romėnų teisęs palikimą (). Pandektistika suformavo XIX a. Vokietijos civilistiką.

Digestai. Pandektų tyrimai pagrindė naują teisės mokslo šaką – pandektistika

Vokietijoje romėnų teisė (pandektos, lot. digestai) turėjo paprotinės teisės galią bei teisės studijų metu buvo naudojama sprendžiant bylas bei uždavinius. Moksliškai išplėtota pandektų teisė Vokietijoje galiojo kaip bendroji teisė () iki pat 1900 m. (BGB įsigaliojimo), vėliau pasitraukė ir iš teisės praktikos. Romėnų teisės tyrinėjimai XXI a. tapo teisės istorija arba jos mokslo dalimi.

Pandektistai perdirbo bei išplėtojo romėnų teisės normas, abstrahuodami taisykles, ekstrahuodami teisinius principus bei teisines sąvokas bei išdėstydami tam tikra sistema. Pandektistika padėjo pagrindus naujajai Vokietijos civilinei teisei, išdėstytai kodifikuotame teisės akte.

Pandektistika save laikė istorine teisėtyra. Ši vokiečių mokslininkų išplėtota šaka priskiriama prie istorinės teisės mokyklos, kurios ištakos siekia XIX a. pradžią (pagrindė Friedrich Carl von Savigny nuošaly laikęsis nuo prigimtinės teisės atstovų).

Kai kuriose Vokietijos dalyse kaip partikuliarinė teisė galiojusios kodifikacijos bei prūsų Visuotinis žemės teisynas nebuvo įtakoti teisėtyros. Senoji (germanų teisė) nebuvo išplėtota. Romėnų teisės atžvilgiu vokiška teisė teisėtyrininkų darbo baruose negalėjo konkuruoti. Romėnų teisės pranašumai – aukštas abstrakcijos lygis bei sistematika – teoriniam nagrinėjimui, studijoms bei teisės tiriamiesiems darbams labiau tiko, be to įgyta patirtis buvo prasminga ir galiojančios teisės taikymo veikloje. Taip vėliau buvo sukurta ir privatinė teisė, moksliškai pagrįsta bei išplėtota, remiantis teisėtyros bei studijų pagrindu. Kartu tapo kultūros dalimi, vertybe, iki šiandienos nepraradusi aktualumo bei svarbos.

Pandektų teisė atitiko ir, pvz., liberalizmo nuostatas, pasisakė už teisėjo savivalės šalių atžvilgiu ir kiek įmanomą didesnį jo galių apribojimą. Pandektine sistema pagrįstas Vokietijos civilinis kodeksas (BGB) arba jo dalinės nuostatos buvo recepuotos ne tik Europoje (Šveicarija), bet ir Azijoje (Turkija, Tailandas, Korėja, Japonija).

Pandektistais buvo laikomi: , , , , .

Literatūra

• : Lehrbuch der Pandekten, 9. Aufl., Stuttgart 1877 2021-03-23 iš Wayback Machine projekto.
• : Praktisches Pandektenrecht, 3. Aufl. Band 1-3, Würzburg 1852
• : Lehrbuch des Pandektenrechts, 6. Aufl. Band 1-3, Frankfurt a. M. 1887

Šaltiniai

• M. Planko institutas el. biblioteka