59 56 21 š pl 30 18 57 r ilg 59 93917 š pl 30 31583 r ilg 59 93917 30 31583 Rūmų aikštėje stovinti Aleksandro kolona Ale

59°56′21″ š. pl. 30°18′57″ r. ilg. / 59.93917°š. pl. 30.31583°r. ilg. / 59.93917; 30.31583

Aleksandro kolona (rus. Александровская колонна) – Sankt Peterburgo viduryje iškilęs ampyro stiliaus paminklas, skirtas Rusijos imperijos pergalei prieš Napoleono Bonaparto kariuomenę pažymėti. Kolona pavadinta imperatoriaus Aleksandro I, valdžiusio šalį 1801–1825 m. (t. y. prancūzų kariuomenės įsiveržimo metu). Monumentas yra 47,5 m aukščio, jo viršuje stovi kryžių laikanti angelo skulptūra. 704 t sveriantis paminklas yra miesto įžymybė, įdomus architektūrinis ir inžinerinis statinys.

Istorija

Aleksandro kolona sukurta pagal Prancūzijoje gimusio peterburgiečio architekto Augusto de Montferrando projektą 1834 m. Paminklą užsakė imperatorius Nikolajus I. Pirmasis projektas buvo atmestas kaip neįspūdingas ir tik vėliau buvo patvirtintas antrasis – pačios aukščiausios kolonos pasaulyje variantas. 25,45 m aukščio ir 3,5 m skerspjūvio koloną nuspręsta pagaminti iš Rapakivi granito. Suomijoje nuo uolos buvo atskeltas prizmės formos monolitas ir svertų pagalba pakrautas į tam tikslui pastatytą laivą–.

Viename iš bareljefų pavaizduoti rusų karžygių šarvai, jų šonuose – Vysla ir senelis Nemunas (per šias abi upes turėjo keltis Rusijos kariuomenė, persekiojusi sprunkantį Napoleoną.

Atgabentas Peterburgan granitas buvo galutinai nutašytas ir nušlifuotas. Didelį rūpestį kėlė pelkėta Rūmų aikštė – tik 5,2 m gylyje buvo aptiktas dideles apkrovas galintis atlaikyti smėlio gruntas, į kurį sukalė 1250 polių. Iki aikštės lygio iškeltas pamatas buvo suformuotas iš pusės metro aukščio granitinių blokų, juos tarpusavyje perrišus ir sutvirtinus metalinėmis jungtimis. Ritinių pagalba statybininkai užrideno ant pamato 400 t sveriantį . Jį pakėlus, buvo pašalinti ritiniai ir užlietas cementinio skiedinio paklotas.

Pagaliau atėjo svarbiausia, kolonos pakėlimo diena. 1832 m. rugpjūčio 30 d. į aikštę susirinko minios žiūrovų, reginio išvysti atvyko pats imperatorius Nikolajus I su šeima. Škotų inžinierius Viljamo Handyside vadovaujami 2000 kareivių ir 400 darbininkų, panaudoję sudėtingą gervių sistemą, monolitinę koloną pakėlė ir pastatė į vietą. Tai užtruko beveik dvi valandas.

Kolonos viršuje stovi bronzinė angelo figūra. Dešinė ranka iškelta į dangų, o kaire angelas laiko 6,4 m aukščio kryžių, kuriuo prispaudžia gyvatę. Boriso Orlovskio sukurtos skulptūros veidas labai panašus į imperatoriaus Aleksandro I veidą. Ji simbolizuoja Rusiją, Europai atnešusią taiką ir ramybę. Keturkampį paminklo pjedestalą puošia bronziniai bareljefai, šlovinantys rusų kariuomenės narsą. Jis buvo aptvertas 1,5 m aukščio tvora, pati aikštė išgrįsta akmenimis.

1834 m. rugpjūčio 30 d., dalyvaujant šimtatūkstantinei kariuomenės rikiuotei, Aleksandro kolona buvo atidengta.

Šaltiniai

Vikiteka: Aleksandro kolona – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Ю. М. Пирютко. Александровская колонна // encspb.ru 2019-02-20 iš Wayback Machine projekto.
Александровская колонна // walkspb.ru
А. Л. Ротач. Александровская колонна – Ленинград, 1966
М. С. Зискинд. Декоративно-облицовочные камни – Ленинград, 1889 c. 112–113
Д. В. Любин. Александровская колонна – Санкт-Петербург, 2013