Pociai

Pociai
Pociai
55°30′47″š. pl. 21°31′59″r. ilg. / 55.513°š. pl. 21.533°r. ilg. / 55.513; 21.533 (Pociai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija	Švėkšnos seniūnija
Gyventojų (2011)	0
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Pociaĩ Kilmininkas: Pocių̃ Naudininkas: Pociáms Galininkas: Pociùs Įnagininkas: Pociaĩs Vietininkas: Pociuosè

Pociai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 5 km į vakarus nuo Švėkšnos, abipus kelio Švėkšna – Vilkyčiai, prie buvusios Mažosios ir Didžiosios Lietuvos ribos; teka upė Ašva (Veiviržo kairysis intakas) ir upelis Greižena (Ašvos dešinysis intakas); iš rytų prieina Bilviečio, iš pietų ir vakarų – Parubežio miškai; iš šiaurės ribojosi su Mataičių, iš pietryčių – su Jomantų kaimais.

Yra keturi veikiantys naftos gręžiniai, senosios kapinės, paminklinė lenta, skirta išnykusių Pocių, Mataičių, Uoksų ir Gailaičių kaimų atminimui (akmuo pastatytas 1980 m., lenta atidengta 1989 m.), stogastulpis (įrašyta 16 pavardžių; pastatytas 1991 m.), skirtas 1940–1948 m. Pocių, Mataičių, Uoksų, Gailaičių, kaimų gyventojams, nukentėjusių nuo okupacinių valdžių, atminti. Šiuo metu kaimo teritoriją sudaro žemės ūkio paskirties sklypai – dirbama žemė, šienaujamos pievos.

Istorija

Pocių kaimas pradėtas vadinti nuo XVIII a. 4-ojo dešimtmečio. Prieš tai turėjo du vardus: Martinaičiai ir Pociai. Martinaičių kaimas minimas Švėkšnos dvaro inventoriuje: 1644 m. gyveno 5 -ios drevininkų šeimos, 1695 m. – 7-ios drevininkų šeimos. Pocių kaimas paminėtas pirmą kartą 1659 m. Švėkšnos bažnyčios krikšto registracijos knygoje, o 1735 m. pažymėtas J. F. Betgenat Prūsų Lietuvos žemėlapyje. Abu kaimo pavadinimai buvo kilę nuo gyventojo pavardės.

Iki I pasaulinio karo pradžios vakarinėje Pocių kaimo dalyje stovėjo carinės Rusijos pasieniečių užkarda (karo pradžioje pastatai sudegė; sovietmečiu toje vietoje buvo nedidelis žvyro karjeras, kuris apie 1985 m. apsodintas šaltalankiais). Pocių kaime XX a. pirmojo dešimtmečio pabaigoje veikė daraktorinė mokykla.

Pocių akmuo ir stogastulpis

Pocių kaimo senosios kapinės

Iki 1939 m. Pocių kaime buvo 10 ūkininkų (turėjo po 21 ha žemės); jų sodybos buvo vienoje linijoje, palei Ašvos upės slėnio šlaitą; už kaimo į rytus ir į vakarus buvo Pocių kaimo užusienis, kuriame gyveno amatininkai: rytuose buvo 6 sodybos (iki 1 ha žemės); vakaruose – 1 sodyba (5 ha žemės). Nuo 1939 m. Pocių kaimo gyventojai pradėti kelti į vienkiemius (išsikėlė tik 4 ūkiai; sutrukdė sovietų okupacija, karas.). 1939 kovo – 1940 birželio Pocių kaime veikė Lietuvos Respublikos pasienio policijos postas.

Sovietmečiu Pocių kaime buvo „Ašvos“ tarybinio ūkio „Ašvos“ skyriaus „Pocių“ brigada, penimų buliukų ferma, kalvė, pradinė mokykla (1940–1970); „Ašvos“ tarybinis ūkis augino lubinus, kukurūzus, dobilus, javus. 1963–1976 m. kartą savaitėje atvažiuodavo auto parduotuvė su būtiniausiais maisto produktais. 1976–1990 m. pietrytinėje Pocių kaimo pakraštyje buvo danielių (apie 50 vienetų) ir muflonų (apie 20 vienetų) aptvaras. 1977–1981 m., „Ašvos” tarybinio ūkio vadovų spaudžiami ir melioracijos skatinami, gyventojai iš kaimo išsikėlė.

Gyventojai

1923 m. Pocių kaime buvo 12 ūkių ir 77 gyventojai, 1975 m. – 12 ūkių ir 36 gyventojai (pensinio amžiaus 13, darbingo – 10, mokyklinio – 9, iki mokyklinio – 4).

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1975 m.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.
107	77	54	43	36	7	0	0	0
Demografinės raidos histograma

Pocių kaime gimė žinomos politikės Irenos Šiaulienės mama pedagogė Antanina Žiogaitė Ananevienė (1928–1993 Klaipėdoje).

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Pociai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 877 psl.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
8. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.