Mokslo filosofija

Mokslo filosofija – filosofijos skyrius, kuriame nagrinėjami filosofiniai mokslų pagrindai, prielaidos ir implikacijos. Mokslo filosofijai paprastai priskiriama gamtos ir socialinių mokslų, bet ne humanitarinių mokslų filosofija. Nemažai žinomų mokslininkų (pavyzdžiui, Izaokas Niutonas, Albertas Einšteinas) buvo taip pat ir mokslo filosofai.

Plačiaja prasme mokslo filosofija galima vadinti bet kokius filosofinius tekstus, kuriuose svarstomi tokie klausimai: Kas yra mokslas? Kuo jis skiriasi nuo kitų žmogaus veiklos sričių, ir nuo paramokslo? Kokie yra moksliškumo kriterijai? Kokie mokslo tikslai? Kaip kuriamas mokslas? Kaip jis veikia, kaip numato, aiškina, kontroliuoja pasaulį? Kokie yra pagrindiniai mokslo metodai? Kokios yra galimos mokslo formos? Kuo skiriasi atskiri mokslai, koks jų santykis? Šie klausimai rūpėjo filosofams turbūt visais laikais, todėl galima sakyti, kad visi žymūs filosofai (Aristotelis, I. Kantas, R. Dekartas ir daugybė kitų) buvo mokslo filosofai.

Tačiau dažnai „mokslo filosofija“ suprantama siauriau: ja vadinama tik ta mokslo filosofija, kuri buvo atsidaro tik kartu su šiuolaikiniu gamtos mokslu – Naujaisiais laikais (po G. Galilėjaus, I. Niutono atradimų fizikoje). Dar dažniau „mokslo filosofijos“ terminas susiaurinamas tik iki XIX ir XX a. mokslo filosofijos – veikiausiai todėl, kad tada mokslo filosofija pasidarė labiau specializuota, atsiskyrė nuo kitų filosofijos sričių.

Šiuolaikinės mokslo filosofijos problemos

Bendroji mokslo filosofija

Mokslo kaita: (ne)bendramatiškumas, pokyčių racionalumas, mokslo pažanga, pesimistinė metaindukcija; Mokslas ir pseudomokslas; Mokslinis aiškinimas ir priežastingumas: dedukcinis požiūris, kauzalinis požiūris, pragmatinis požiūris; Mokslinis realizmas ir empirizmas: loginis pozityvizmas, konstruktyvusis empirizmas vs. mokslinis realizmas; Teorijos ir duomenys (evidence): Duhemo-Quine'o neapibrėžtumo tezė, patvirtinamumas, indukcija, falsifikacija ir hipotetinis - dedukcinis modelis, bejesianistai ir antibejesianistai; Teorijos ir modeliai; , eksperimentas ir teorija: pavaldumo klausimas, naujasis eksperimentizmas; Natūralizmas; Teorijų redukcija ir mokslo vieningumas;

Matematikos filosofija

Matematikos pagrindai; Matematinių teiginių statusas; Matematikos taikomumas;

Fizikos filosofija

Kvantinės mechanikos problemos; Erdvė ir Laikas; Reliatyvumo teorijos problemos; Determinizmas ir indeterminizmas;

Biologijos filosofija

Biologijos teorijų redukcija; Funkcinis aiškinimas; Evoliucinės teorijos problemos;

Psichologijos filosofija

kognityvinių mokslų ir sąmonės filosofijos;

Socialinių mokslų filosofija

Socialinis aiškinimas; Socialinių mokslų specifika ir galimybės; Dėsningumai;

Mokslo filosofijos atstovai

XIX a.

• (Pierre Duhem)
• Džonas Stiuartas Milis (John Stuart Mill)
• Anri Puankare (Henri Poincaré)

XX a.

• (Paul Feyerabend)
• (Carl Gustav Hempel)
• Rudolfas Karnapas (Rudolf Carnap)
• (Thomas Kuhn)
• (Imre Lakatos)
• (Ernest Nagel)
• Karlas Raimundas Poperis (Karl Raimund Popper)
• (Hans Reichenbach)

Bibliografija

Apie mokslo filosofiją

• Alan F. Chalmers. „Kas yra mokslas?“. – Vilnius, Apostrofa, 2005,
• Martin Hollis. „Socialinių mokslų filosofija“. – Vilnius, Lietuvos Rašytojų Sąjungos leidykla, 2000,
• Evaldas Nekrašas. „Loginis empirizmas ir mokslo metodologija“. – Vilnius, Mintis, 1979
• „The Philosophy of Science: An Encyclopedia“ 2005-08-29 iš Wayback Machine projekto., Routledge Press

Mokslo filosofų tekstai lietuvių kalba

• Thomas S. Kuhn „Mokslo revoliucijų struktūra“ (vertė Ramutė Rybelienė). – Vilnius, Pradai, 2003,
• Karl Raimund Popper „Rinktinė“ (vertė Arvydas Šliogeris). – Vilnius, Pradai, 2001,

Nuorodos

• Mokslo filosofija ir mokslo istorija 2008-12-11 iš Wayback Machine projekto.
• Pasaulis, mokslas, filosofija 2008-12-11 iš Wayback Machine projekto.