Gasiai

Gasiai
Kryžius Gasiuose
Gasiai
55°42′58″š. pl. 25°52′30″r. ilg. / 55.716°š. pl. 25.875°r. ilg. / 55.716; 25.875 (Gasiai)
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija	Dusetų seniūnija
Gyventojų (2011)	0
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Gasiaĩ Kilmininkas: Gasių̃

Gasiai – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, 6 km nuo Jasų. Stūkso Gasių piliakalnis.

Istorija

Pirmą kartą paminėtas 1686 m. Dusetų dvaro inventoriuje. Tuomet čia gyveno 5 valstiečių šeimos. 1897 m. buvo 37 gyventojai, 1923 m. – 40 gyv. (7 kiemai). Buvo senos kaimo kapinaitės. 1932 m. kaimas išsiskirstė viensėdžiais.

1941 m. birželio 27 d. Gasių kaimo miškelyje Pimpių būrio sukilėliai užkirto kelią 15 besitraukiančių raudonarmiečių. Susišaudymo metu žuvo sukilėlis Petras Stasiulionis, iš gretimo Berčiūnų kaimo, į petį sužeistas sukilėlis Juozas Grikinis. Iš Dusetų atvykę vokiečiai raudonarmiečius nuginklavo ir kartu su nusišovusiu politruku išsivežė. Žuvusį Petrą Stasiulionį iškilmingai palaidojo Dusetų kapinėse, jo žūties vietoje, prie buvusio kelio Berčiūnai-Dusetos, vietos šauliai pastatė gražų juodo granito paminklą su metaliniu kryžiumi viršuje. Paminkle buvo iškirsta: „ATA Petras STASIULIONIS (1908.I.15–1941.VI.27). Žuvau gindamas Lietuvą nuo bolševizmo“. Po karo stribai paminklą nugriovė, žodį „bolševizmo“ iškapojo. Nuverstas paminklas gulėjo iki 2000 m., kol jį išsivežė paminklų gamintojai. Dabar stūkso tik pjedestalas.

Už dalyvavimą 1941 m. birželio sukilime, buvo areštuoti ir nuteisti broliai Petras (1916–1946 m. spalio 7 d. Vorkutoje) ir Jonas (1919–1985) Girčiai.

Apie 1970 m. kaimą sunaikino melioracija, gyventojai išsikėlė į Dusetas. Liko kapinaitės ir akmeninis kryžius buvusio kaimo centre.

Iš šio kaimo kilę: sovietinis pulkininkas, lakūnas Antanas Girčys (1896–1997), girininkas Pranas Girčys (g. 1917 10 04), medikė Janina Laurinavičiutė-Buinevičienė, pedagogė Alma Lapienytė-Vaitonienė, jos brolis inžinierius Petras Lapienis.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2011 m.
1897 m.^sur.	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.
37	37	40	37	25	15	2	6	0
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
7. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

• Vytautas Indrašius. Svaitutėlės čiurlenimas. – Vilnius, 2001. – psl. 31-55.