Apie kaimą Ukmergės rajone žr Bugeniai Ukmergė dd BugeniaiBugeniai56 18 43 š pl 22 12 04 r ilg 56 312 š pl 22 201 r ilg

Apie kaimą Ukmergės rajone žr. Bugeniai (Ukmergė).

Bugeniai

Bugeniai

56°18′43″š. pl. 22°12′04″r. ilg. / 56.312°š. pl. 22.201°r. ilg.

Apskritis

Telšių apskritis

Savivaldybė

Mažeikių rajono savivaldybė

Seniūnija

Mažeikių apylinkės seniūnija

Gyventojų

390

Vikiteka

Bugeniai

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Bugẽniai
Kilmininkas:	Bugẽnių
Naudininkas:	Bugẽniams
Galininkas:	Bugeniùs
Įnagininkas:	Bugẽniais
Vietininkas:	Bugẽniuose

Bugeniai – kaimas Mažeikių rajono savivaldybėje, 10 km į vakarus nuo Mažeikių. Seniūnaitijos centras. Veikia Bugenių kaimo bendruomenė. Yra kapinaitės, išlikęs XX a. pradžios koplytstulpis, senoji plytinė.

Geografija

Pro kaimą teka Ventos intakas Šerkšnė, eina keliai 170 Mažeikiai–Skuodas ir 219 Bugeniai–Pikeliai . Šiaurėje eina geležinkelis Šiauliai–Liepoja, vakaruose ribojasi su Didmiškiu, pietuose – su Jautakių kaimu. Bugenių geležinkelio stotis yra už 7 km į šiaurės vakarus nuo Bugenių, Dapšiuose, „Orlen Lietuva“ gamyklos teritorijoje.

Istorija

Bugenių kaimas paminėtas 1661 m. rugsėjo 3 d. Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte. 1764 m. žydų registre nurodoma, kad kaime yra 3 žydai. 1834 m. birželio 23 d. patvirtintas Bugenių dvaro laisvųjų valstiečių sąrašas. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymo duomenimis, Bugenių bajorkaimyje buvo 16 sodybų, kurių savininkai – Aleksandras Bugoslavskis, Tadeušas Narkus, Vincentas Ulskis, Mykalojus Malinskis, Baltramiejus Raibys, Antanas Vilkauskis, Juozas Malinskis, Jonas Vanagas, Silvestras Ausakis, Antanas Šakys, Adolfas Rudnickis, Teofilis Drazdauskis, Juozas Jonuškevičius, Pranas Padervinskis, Vincentas Gedgaudas ir Vendelinas Liutikas .

1886–1896 m. kaimo savininkais buvo bajorai Antanas Kasparas Pacevičius (Herbas Pusė Erelio) ir jo žmona Ieva Laucevičiūtė (Herbas Vanagas). 1918 m. įsteigta pradžios mokykla, nuo 1955 m. – septynmetė, nuo 1964 m. – aštuonmetė, nuo 1971 m. – pradinė. Nuo 2004 m. kaime veikė Mažeikių Kalnėnų vidurinės mokyklos Bugenių pradinės mokyklos komplektas. 2006 m. rugsėjį mokykla uždaryta.

1953 m. įsteigtas felčerio punktas, biblioteka. Tarybiniais metais buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1954–1963 m.	Bugenių apylinkės centras	Mažeikių rajonas
1963–1974 m.	Ukrinų apylinkė
1974–1986 m.	Ruzgų apylinkė
1986–1995 m.	Mažeikių apylinkė
1995–	Mažeikių apylinkės seniūnija	Mažeikių rajono savivaldybė

Bugenių kolpytstulpis – valstybės saugomas dailės paminklas, 2005 m.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1984 m.

339

329

377

349

306

435

1989 m.^sur.

1997 m.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

465

469

463

426

390

-

Žymūs žmonės

Kaime gimė:

Vladas Daugėla, ekonomistas, inžinierius.
Zigmantas Kupliauskis, fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Česlovas Liutikas, istorikas, muziejininkas, visuomenės veikėjas.

Ekonomika

1922 m. Bugeniuose buvo pastatytas krakmolo fabrikas. 1934 m. pastatyta plytinė. 1982 m. pastatytas 12000 vienetų kiaulininkystės kompleksas, 2003 m. po bankroto procedūros įmonė savo veiklą nutraukė. Bugeniuose įsikūrusi Ruzgų girininkija.

Plytinė

Bugenių plytinėje buvo gaminamos degtos plytos. Ji XX a. III dešimtmetyje pastatyta stambaus dvarininko žemėje. Iš pradžių buvo pastatyta maža krosnelė, kurioje buvo išdeginamos plytos. Plytas sudėdavo į krosnį, užmūrydavo, išdegdavo ir ataušinę išimdavo. Tada prasidėdavo iš naujo. Darbas buvo nenašus, todėl 1932 m. meistras Rudys pastatė didelę zigzaginę plytų degimo krosnį. 1934 m. plytinė pradėjo dirbti visu pajėgumu. Per sezoną, kuris tęsdavosi nuo gegužės iki spalio mėnesio, pagamindavo iki 2 milijonų plytų.

Galerija

Bugenių kaimo kapinaitės, vad. Liutikos kapeliai
Gydytojo kapas tėviškėje Bugenių k.
Bugeniai
Koplytėlė Bugenių k.
Bugenių plytinės kaminas, 2006 m.

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. – V., 1963. – P. 125–126.
Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. – V., 1963. – P. 427.
Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. / Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. – Telšiai, 2007. – 270 p. – P. 227.
Bugeniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 570 psl.
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Būgeniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 278 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Bugeniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 297
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.