55 55 42 š pl 24 20 18 r ilg 55 9283 š pl 24 3383 r ilg 55 9283 24 3383 Pumpėnų gimnazijaPumpėnų gimnazija herbasAdresas

55°55′42″š. pl. 24°20′18″r. ilg. / 55.9283°š. pl. 24.3383°r. ilg. / 55.9283; 24.3383

Pumpėnų gimnazija
Pumpėnų gimnazija herbas

Adresas	Panevėžio g. 53, Pumpėnai
Direktorius(-ė)	{{{direktorė}}}
Mokinių skaičius	{{{skaičius}}}
Įkūrimo data	1782 m.
Uždarymo data
Išleista laidų
Pedagogų skaičius	39

Pasvalio rajono Pumpėnų gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Pasvalio raj., Pumpėnuose, Panevėžio g. 53, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190615485.

Skyriai:

Pasvalio rajono Pumpėnų gimnazijos Kalno ikimokyklinio ugdymo skyrius.

Istorija

Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą pradinė mokykla, įkurta prie vienuolyno minima 1782 m. Mokėsi 2 miestiečių ir 4 valstiečių vaikai. Mokė vienuoliai, o vėlesniu laikotarpiu parapijos klebono prižiūrimi mokytojai pasauliečiai. Apie 1821 m. mokytojavo Tadas Hrchrovičius, baigęs Dotnuvos mokyklos 4 klases. Apie 1862 m. tipiniame tam skirtame pastate įkurta pradinė trimetė mokykla. Mokėsi 25–30 mokinių. Buvo mokoma skaityti, rašyti, skaičiuoti ir katekizmo.

Po 1863 m. sukilimo įsteigta valdiška mokykla, kurioje draudžiama mokyti lietuviškai. 1864 m. caro valdžios įsakymu buvo uždaryta iki tol veikusi pradinė mokykla. Valdiškoje mokykloje visi dalykai dėstyti rusų kalba. Išimtis buvo daroma tik katalikų tikybos dėstymui. Tačiau žmonės leido vaikus į daraktorių mokyklas. Pumpėniečių ir artimiausių kaimų vaikai į tokią mokyklą rinkdavosi pas Birželių dvaro dvariškę Antanavičienę. Ši moteris savo dvaro rūsyje įsteigė mokyklą ir slapta mokė vaikus. Nuo caro žandarų paslėptoje mokykloje skaityti ir rašyti išmoko būsima mokyklos mokytoja Anelė Urbonaitė, skulptorius Juozas Zikaras. Lietuviškos knygelės pasiekdavo mokinius per knygnešius. Vienas jų – Jurgis Bielinis.

1900 m. iš plytų, suvežtų bažnyčios bokšto statybai buvo pastatytas 15 metrų ilgio 9,5 m pločio ir 3 m aukščio raudonas mokyklos pastatas, senoji dabartinio pastato dalis. Apie 1905 m. į Pumpėnų valsčių valdžia atsiuntė dirbti mokytoją Zubrį, kuris šiek tiek mokė vaikus lietuvių kalbos. Tais pačiais metais į Pumpėnų mokyklą paskirtas dirbti mokytojas Vasilijus Dovydovas. Jis dėstė rusų kalbą. Tai ramaus būdo, reiklus, griežtas mokytojas. Mokiniai gerai mokėjo jo dėstomus dalykus. Pumpėnuose jis mokytojavo iki 1914 m. Mokytojas Marčiulionis labai mylėjo vaikus ir mėgo bendrauti su paprastais kaimo žmonėmis. Šie jį vadino „Šviesia Galvele“.

1908 m. rugsėjo 1 d. Rusijos imperijos Kauno pradinių mokyklų direkcija Pumpėnų pradžios mokyklos mokytoja paskyrė Rygoje įgijusią namų mokytojos teises Anelę Urbonaitę. Tai buvo pirmoji lietuvė mokytoja, paskirta į Pumpėnų mokyklą, kurioje išdirbo apie 50 metų. Pirmojo pasaulinio karo metais mokykla buvo uždaryta. Mokytoja pasitraukė į Peterburgą.

1918–1919 m. Pumpėnuose buvo dviklasė mokykla. Mokytojavo A. Urbonaitė, V. Poželaitė. 1922 m. atidaryta trečioji pradinės mokyklos klasė. Tų pačių metų lapkričio mėnesį pradėjo veikti vakariniai kursai suaugusiems. Kursus lankė 16 vyrų ir 4 moterys. Įkurta biblioteka, kurios fondas 43 knygos mokytojams ir 70 knygų mokiniams. 1932 m. atidaryta ketvirtoji pradinės mokyklos klasė. Mokyklos vedėju dirbo K. Lapienis. Mokėsi apie 160 mokinių. Apie 1933 m. mokiniai nustojo rašyti grifeliu.

1940 m. rugpjūčio 25 d. Liaudies seimo priimtoje konstitucijoje buvo skelbiama, kad bažnyčia atskiriama nuo valstybės ir mokykla nuo bažnyčios. Teisiškai kunigai negalėjo kištis į mokyklos gyvenimą. Nustojo veikusios ateitininkų, angelaičių organizacijos. 1945 m. pradėjo veikti progimnazija. Mokėsi apie 110 mokinių. Mokyklos direktoriumi paskirtas L. Malickas. Tais sunkiais laikais direktorius dėjo visas pastangas, kad vaikai galėtų mokytis. Tuo metu dirbo mokytojai K. Lapienis, V. Steponavičius, A. Urbonaitė, S. Kiaušaitė, K. Grudzinskienė, M. Gailiūnienė, P. Šeškaitė. 1948 m. į Sibirą buvo ištremti mokiniai: Elena Vareikaitė, Juozas Vareika. 1949 m. iš 5 klasės buvo ištremtos: Vida Sakalauskaitė, Benedikta Vilimavičiūtė ir dar kelios vyresnių klasių mokinės.

1951 m. septynmetė mokykla buvo reorganizuota į vidurinę mokyklą. 1955 m. išleista pirmoji 32 abiturientų laida. Darbo sąlygos buvo sunkios. Dėl patalpų stokos buvo dirbama dviem pamainomis, trūko inventoriaus, klasės silpnai apšviestos, krosnys kūrenamos malkomis. 1952 m. direktoriaus iniciatyva buvo pradėtas statyti mokyklos priestatas. 1953 m. statybos baigtos. Klasės buvo pereinamos. 1954–1965 m. buvo vieni reikšmingiausių Pumpėnų vidurinės mokyklos istorijoje. Mokykla buvo tikras kultūros židinys. 1962–1963 m. padarytas kapitalinis remontas. Išilgai mokyklos pastato padarytas koridorius, į abi puses išdėstytos klasės. 1970 m. atidarytas naujas keturaukštis mokyklos priestatas. Mokėsi per 400 mokinių. Buvo 18 klasių, didelė sporto salė. Pagerėjo darbo ir mokymosi sąlygos, mokyklos materialinė bazė.

2004 m. prijungta Rinkūnų pradinė mokykla kaip skyrius. 2015 m. sausio 1 d. Pumpėnų vidurinė mokykla tapo Pumpėnų gimnazija. 2016 m. uždarytas Rinkūnų skyrius.

Direktoriai

1945 m. Liudas Malickas;
1952 m. Kazimieras Skardžius;
1965 m. Julius Venclovas;
1978 m. Edmondas Dičmonas;
1980 m. Jonas Domkus;
1985 m. ;
2002 m. Alvydas Matuzevičius.

Žymūs mokiniai

Petras Abukevičius (1928-1997), kino režisierius ir kino operatorius;
-Sakalauskaitė, habilituota medicinos m. daktarė;
Sigita Mažeikaitė-Strečen, rankininkė, Maskvos olimpinių žaidynių čempionė.

Nuorodos

Svetainė