Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Liuksemburgas yra konstitucinė monarchija. Valstybės vadovas yra didysis hercogas Henri.

Šalis yra suskirstyta į keturias rinkimines apygardas:

Pietų – Esch ir Capellen kantonai
Rytų – Grevenmacher, Remich ir Echternach kantonai
Centro – Liuksemburgo ir Mersch kantonai
Šiaurės – Diekirch, Redange, Wiltz, Clervaux ir Vianden kantonai

Esch - sur-Alzette, Grevenmacher, Liuksemburgo ir Diekirch miestai yra rinkiminių apygardų centrai.

Konstitucijoje užfiksuotas parlamento narių skaičius yra 60 narių, kurie renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą.

Pietūs – 23 deputatai
Rytai – 7 deputatai
Centras – 21 deputatas
Šiaurė – 9 deputatai

2004 m. birželio 13 d. rinkimų rezultatai:

36,11 % CSV / PCS (Socialinė krikščionių partija Parti social - chrétien) : 24 vietos
23,37 % LSAP / POSL (Liuksemburgo socialistų darbininkų partija Parti socialiste des travailleurs du Luxembourg) : 14 vietų
16,05 % DP / PD (Demokratų partija Parti démocrate) : 10 vietų
11,58 % Déi Greng (Žalieji) : 7 vietos
9,95 % ADR (Populistai) : 5 vietos
1,90 % Déi Lénk (Kairieji)
0,92 % KPL (Komunistai)
0,12 % FPL

Valstybės taryba = 21 narys (Valstybės tarybos narius maksimaliam 15 metų periodui skiria didysis hercogas). Liuksemburgo politinei sistemai būdingas aukštas konsensuso lygis, kuris pasiekiamas sudarant koalicijas.

Liuksemburgas nuo pat pradžios yra aktyvus Europos Sąjungos narys, nes nuo narystės Europos Sąjungoje labai priklauso Liuksemburgo ekonominė gerovė. 1995 m. Liuksemburgo premjerministras buvo paskirtas Europos Komisijos pirmininku, tačiau 1999 m. turėjo atsistatydinti dėl kaltinimų korupcija.