55°04′33″š. pl. 22°45′50″r. ilg. / 55.0759°š. pl. 22.763975°r. ilg.
Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Kauno |
Dekanatas | Jurbarko |
Savivaldybė | Jurbarko rajonas |
Gyvenvietė | Jurbarkas |
Adresas | M. Valančiaus g. 1 |
Statybinė medžiaga | plytų mūras |
Pastatyta (įrengta) | 1907 m. |
Stilius | neogotika |
Klebonas | Darius Auglys |
- Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.
Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Jurbarke, tarp Mituvos ir jos kairiojo intako Imsrės.
Istorija
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1430 m. Ją globoti Žemaičių vyskupas įpareigojo Veliuonos kleboną. 1502 m. įsteigta parapija, bažnyčiai dovanotas Žindaičių kaimas.
Karalienė Bona įpareigojo vietininką pastatyti naują bažnyčią. Ji 1555 m. dovanojo kaimą, turintį 6 valakus žemės, vikarui, bažnyčios tarnams ir mokyklai išlaikyti. Mokyklą 1557 m. įsteigė klebonas . 1655 m. bažnyčia atstatyta. Po gaisro ji atstatyta ir 1741 m. Klebonas XIX a. viduryje skatino blaivybę.
Klebono ir vikaro iniciatyva 1901–1907 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1907 m. ją konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis. Į bokštą buvo įkeltas jurbarkiečių JAV lietuvių dovanotas varpas. Jurbarkas XIX a. pab. – 1914 m. garsėjo bažnytiniu choru. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Klebonas K. Marcinkevičius uoliai platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Kunigas A. Kiznis buvo iškalbus pamokslininkas. Kunigas 1918 m. įsteigė „Saulės“ progimnaziją (vėliau gimnazija, 1931 m. suvalstybinta). Jurbarke nuo 1924 m. klebonavo (vėliau kanauninkas) Juozapas Bikinas (1875–1956 m.), laikraščių redaktorius, publicistas, tarpukario Seimo narys. Jis įsteigė našlaičių prieglaudą.
Per miesto gaisrą 1940 m. sudegė bažnyčios stogas, bokštų smailės ir vidus. Po metų bažnyčia apdengta, vidus suremontuotas ir išdažytas. Remontu rūpinosi klebonas . Vėliau atstatyti žemesni bokštai. Klebonų (1911–1991 m.; palaidotas šventoriuje) ir iniciatyva architektas K. Domanskis ir konstruktorius A. Dereškevičius suprojektavo 21 m ilgio bokštų smailes, kurios 1992 m. rugpjūčio 11 d. užkeltos ir pritvirtintos (darbų vykdytojas A. Grigola).
Architektūra
Bažnyčia neogotikinė, kryžminio plano. Dvibokštė. Šventoriuje yra Jurbarko parapijoje tarnavusių kunigų kapinės, varpinė su nenaudojamu senuoju bažnyčios varpu, Gerojo Ganytojo statula. 1976 m. vasarą ji buvo sužalota, išniekinti 4 kunigų kapai.
Galerija
- Bažnyčios pietinis fasadas
- Bažnyčia žiemą
- Apsidė
- Interjeras
- Varpas šventoriuje
- Koplytstulpis Krikšto jubiliejui ir kun. Mykolo Buožiaus atminimui
- Bokštelio kryžius
Nuorodos
- Parapijos puslapis
- Jurbarko Švč. Trejybės parapija
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris