Imperatorius Henrikas II

Henrikas II Šventasis (vok. Heinrich II der Heillige, 973 m. kovo 6 d. , Bavarija – 1024 m. liepos 13 d. prie Getingeno, Saksonija) – 1002-1014 m. Rytų frankų (Teutonų karalystės) karalius, 1014-1024 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 995–1004 m. ir 1009–1017 m. Bavarijos hercogas Henrikas IV.

Imperatorius Henrikas II
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Henrikas II ir Kunigunda
Liudolfingų dinastija
Gimė	973 m. kovo 6 d. , Bavarija
Mirė	1024 m. liepos 13 d. (51 metai) Getingenas
Palaidotas (-a)	Bambergas
Tėvas	Henrikas II Bavaras
Motina	Grizelda Burgundė
Sutuoktinis (-ė)	Kunigunda Liuksemburgietė
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė	1002 m. - 1024 m. (~22 metai)
Pirmtakas	Imperatorius Otonas III
Įpėdinis	Imperatorius Konradas II
Italijos karalius
Valdė	1004 m. - 1024 m. (~20 metų)
Pirmtakas
Įpėdinis	Imperatorius Konradas II
Bavarijos hercogas Valdė 995 m. - 1004 m. (~9 metai) Pirmtakas Įpėdinis Bavarijos hercogas Valdė 1009 m. - 1017 m. (~8 metai) Pirmtakas Įpėdinis
Vikiteka	Imperatorius Henrikas II

Biografija

Šventoji Romos imperija X amžiuje

Henriko ir Kunigundos kapas Bambergo katedroje (aut. Tilmanas Rymenšneideris, XVI a. pr.)

Paskutinis iš Saksonijos Otonų Ludolfingų dinastijos. Bavarijos hercogo sūnus. Žmona Kunigunda Liuksemburgietė, vaikų neturėjo.

Po tėvo mirties paveldėjo Bavarijos hercogystę. 1001 m. Otoną III lydėjo į Italiją, kur imperatoriaus ryžto dėka buvo išvengta romiečių sukilimo. Italijoje netikėtai mirus Otonui III užvaldė jo regalijas ir nužudė tikrąjį pretendentą Ekhartą Meisenietį. Karaliumi tapo daugiausia Mainco arkivyskupo Vigilio pastangomis, nes jo kandidatūrai priešinosi Vokietijos diduomenė.

1003-1018 m. kovėsi su Lenkijos karaliais, bet turėjo pakankamai įžvalgos ir neparėmė šv. Brunono kariais, kad neįsiveltų į karą su prūsais ar Lietuva 1009 m. Boleslovas I Narsusis padėjo Henriko broliui Brunui, siekusiam Bavarijos karūnos, bet buvo sumuštas. Bavarijos hercogu Henrikas paskyrė žmonos brolį .

Italams išsirinkus savo karalių išžygiavo į Italiją, 1004 m. numalšino savo priešininkus Lombardijoje ir privertė jį vainikuoti geležine Italijos karaliaus karūna. Per žygį į Romą 1014 m. vasario 14 d. gavo imperatoriaus titulą. Padėjo popiežiui Benediktui VIII kovoti su Bizantija Apeninų pusiasalio pietuose.

Tramdydamas pasaulietinių kunigaikščių savarankiškumą rėmėsi abatais ir vyskupais, kurie tapo teritorijų valdytojais, atskaitingais karaliui. 1012 m. įsteigė Bambergo vyskupiją, kuri virto vienu svarbiausių viduramžių Vokietijos meno ir kultūros centrų.1146 m. popiežius Klemensas II jį kanonizavo, šventė liepos 13 d. Vienintelis kanonizuotas Vokietijos valdovas.

Šaltiniai

1. Imperatorius Henrikas II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 479 psl.

Literatūra

• Thietmar von Merseburg: Chronik (Ausgewählte Quellen zur Deutschen Geschichte des Mittelalters. Freiherr-vom-Stein-Gedächtnisausgabe, Bd. 9), Neu übertragen und erläutert von Werner Trillmich, Darmstadt 1957 (mehrere Neuauflagen).
• Die Urkunden Heinrichs II. und Arduins (Heinrici II. et Arduini Diplomata), herausgegeben von Harry Bresslau, Hermann Bloch, Robert Holtzmann u. a., Hannover 1900–1903 (Nachdruck 2001).
• Johann Friedrich Böhmer, Theodor Graff: Regesta Imperii II, 4. Die Regesten des Kaiserreiches unter Heinrich II., Wien u. a. 1971.
• Siegfried Hirsch: Jahrbücher des Deutschen Reiches unter Heinrich II., 3 Bde, Berlin 1862–75.
• Klaus Guth: Kaiser Heinrich II. und Kaiserin Kunigunde – das heilige Herrscherpaar. Leben, Legende, Kult und Kunst, 2. Aufl., Petersberg 2002.
• Stefan Hess: Zwischen Verehrung und Versenkung. Zum Nachleben Kaiser Heinrichs II. in Basel, in: Basler Zeitschrift für Geschichte und Altertumskunde 102 (2002), S. 83–143.
• Josef Kirmeier, Bernd Schneidmüller, Stefan Weinfurter, Evamaria Brockhoff (Hrsg.): Heinrich II. 1002–1024, Katalog zur Bayerischen Landesausstellung 2002. Augsburg 2002, .
• Carl Pfaff: Kaiser Heinrich II. Sein Nachleben und Kult im mittelalterlichen Basel, Basler Beiträge zur Geschichtswissenschaft, Bd. 89, Basel/Stuttgart 1963.
• Wolfgang F. Reddig: Kaiser Heinrich II., Leben, Zeit und Welt, Bamberg 2002, .
• Bernd Schneidmüller: Otto III. – Heinrich II.: eine Wende?, Sigmaringen 1997, .
• Stefan Weinfurter: Heinrich II., in: Bernd Schneidmüller/Stefan Weinfurter (Hrsg.): Die deutschen Herrscher des Mittelalters, Historische Porträts von Heinrich I. bis Maximilian I., München 2003, .
• Stefan Weinfurter: Heinrich II. (1002–1024). Herrscher am Ende der Zeiten, Regensburg 2002, .

Imperatorius Henrikas II Liudolfingų dinastija Gimė: 972 Mirė: 1024
Karališkieji titulai
Prieš tai:	Bavarijos hercogas 995–1004	Po to:
Prieš tai:	Italijos karalius 1004–1024	Laisvas Sekantis titulo turėtojas Konradas II
Laisvas Paskutinis titulo turėtojas Otonas III	Vokietijos karalius 1002–1024