Aloro–Pantaro tautos

Aloro–Pantaro
Paplitimas	Indonezija
Kalbų skaičius	~15
Kilmė	? vakarų bomberajų Timoro–Aloro–Pantaro Aloro–Pantaro
Geografinis paplitimas
Klasifikacija	Aloro, Pantaro

Aloro–Pantaro tautos – Pietryčių Azijos tautų grupė, gyvenanti Indonezijoje, Mažosiose Sundos salose, Aloro ir Pantaro salose. Populiacija – apie 130 tūkst. žmonių. Sudaro tarpinę grandį tarp austroneziečių ir papuasų. Jų kalbas bandoma priskirti prie , kurioms priklauso ir papuasų kalbos. Jų kalbos artimos šiaurės vakarų Naujosios Gvinėjos (kondų, jahadianų) ir Timoro tautų (bunakų, makajeajų, fatalukų) kalboms. Dauguma Aloro–Pantaro tautų atstovų misionierių atversti į krikščionybę (katalikai, reformatai), dalis – musulmonai. Gausiai išlikę senosios tikybos bruožai, ypač kalnuose.

Pagrindinės tautos: , blagarai, voisikai, kabolai, kafojai, kujai, kelonai, kolanai, lamai, nedebangai, tanglapujai, tevai ir kt.

Aloro–Pantaro tautos yra rytų Indonezijos autochtonai, paveikti austronezinių tautų kultūrinei įtakai. Gyvena daugiausia salų centrinėse dalyse, o pakrantėse gyvenantys perėmė austroneziečių kalbas ir papročius (pvz., aloriečiai). Iki XX a. vid. salų pakrantėse buvo nedidelės valstybėlės, valdžiusios kalnų tautas. Iki XX a. 4-ojo dešimtmečio praktikuota galvų medžioklė. Ypač gerbiami drakonai-nagai.

Verčiasi daugiausia tropine žemdirbyste (kukurūzai, ryžiai, šakniagumbiai, bananai), medžiokle.

• Abujų moterys XX a. pr.
• Abujų šokis
• Aloro salų gyventojų būstas (XX a. pr.)

Šaltiniai

1. Алоро-пантарские народы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.