Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Sen Malo (pranc. Saint-Malo, bret. Sant-Maloù) – miestas vakarų Prancūzijoje, šiaurės rytų Bretanėje, Ilio ir Vileno departamente, Lamanšo sąsiaurio pakrantėje, šalia Ranso upės žiočių. Svarbus jūrų uostas. Veikia keltų linijos į Angliją, yra oro uostas. Maisto pramonė, pramoninė žvejyba. Svarbus turistinis centras.

Sen Malo pranc. Saint-Malo

Miesto panorama

Sen Malo 48°38′0″ š. pl. 2°0′0″ v. ilg. / 48.63333°š. pl. 2.00000°r. ilg. / 48.63333; 2.00000 (Sen Malo)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Prancūzija
Regionas	Bretanė
Departamentas	Ilis ir Vilenas

Gyventojų (2007)	52 737
Plotas	36,6 km²
Tankumas (2007)	1 441 žm./km²
Altitudė	8 m

Vikiteka	Sen Malo

Mieste išlikę daug architektūros paminklų: viduramžių miesto siena, Sen Malo pilis (dabar muziejus), XIV a. Solidoro bokštas, įtvirtinta Peti Bė salelė, XII a. gotikinė Šv. Vincento katedra, XVII a. fortas, rašytojo Šatobriano kapas (Gran Bė salelėje) ir kt.

Istorija

Sen Malo padėjo kurtis ankstyvaisiais viduramžiais įtvirtinus salą Ranso upės estuarijoje, pavadintas Šv. Malo garbei. VI a. čia įkurtas vienuolynas, o miestas atsirado XII a. 1590–1594 m. Sen Malo buvo paskelbęs nepriklausomybę nuo Prancūzijos. Vėliau Sen Malo tapo visos Prancūzijos piratų, ir kaperių „sostine“, čia gimė žymus prancūzų keliautojas Žakas Kartjė.

1967 m. Sen Malo atidaryta jūros .

Sen Malo pilis
Nacionalinis fortas
Jūrų uostas
Sen Malo katedros vitražas