Chosė Klementė Oroskas

Chosė Klementė Oroskas
Gimė	1883 m. lapkričio 23 d. Sjudad-Gusmanas, Meksika
Mirė	1949 m. rugsėjo 7 d. (65 metai) Meksikas
Tautybė	Meksikietis
Veikla	Dailininkas
Sritis	Sienų tapyba

Chosė Klementė Oroskas (isp. José Clemente Orozco, 1883–1949 m.) – vienas žymiausių XX a. Meksikos tapytojų-monumentalistų.

„Katarsis“, 1934 m. sienos tapyba Meksiko dailės akademijoje

Biografija

Chosė Klementė Oroskas gimė 1883 m. lapkričio 23 d. Sjudad-Gusmano mieste, Meksikos Chalisko valstijoje vidutinės klasės šeimoje. 1885 m. šeima persikėlė į Gvadalacharą ir 1890 m. − į Meksiką. Mokykla, kurioje mokėsi Oroskas, buvo netoli spaustuvės, kur dirbo iliustratoriai, pavyzdžiui, . Taip Oroskas susipažino su menu. Lankė vakarines klases San Karloso akademijoje. Tėvas norėjo, kad Oroskas taptų agronomu. 1897 m. jis pradėjo mokytis San Hacinto mieste žemdirbystės mokykloje. Vėliau mokėsi braižybos Prepatorijos mokykloje Meksike, tikėjosi tapti architektu, tačiau būdamas 17 metų neteko kairės plaštakos su dalimi riešo sprogus parakui laboratorijoje. 1905 m. jis įstojo į San Karloso akademiją pasiryžęs tapti tapytoju.

1910 m. Oroskas dalyvavo San Karloso akademijos studentų streike. Maždaug tuo metu mirė jo tėvas ir jis turėjo pats išsilaikyti finansiškai. Oroskas pradėjo dirbti iliustratoriumi radikalų laikraščiams El Imparcial ir El Hilo del Ahuizote. 1912 m. įkūrė nuosavą studiją. Sukūrė piešinių, įtakotų europietiško Jugendstil. Tuo metu Meksike nesiliovė revoliuciniai mūšiai, Oroskas 1915 m. persikėlė į Verakrusą ir po to − į Orisabą, Meksikos Verakruso valstijos miestą, kuris buvo generolo kontrolėje. Oroskas dirbo iliustruotoju generolo rėmėjų laikraštyje La Vanguardia, kurį redagavo tapytojas ir vienu metu jame korespondentu dirbo D. A. Sikeirosas. 1916 m. Oroskas buvo grįžęs į Meksiko miestą ir 1917 m. pasitraukė į JAV. Šie metai jam buvo nesėkmingi, jis gyveno San Franciske ir Niujorke, po to 1920 m. grįžo į Meksiką, kūrė karikatūras.

1922 m. Orosko kūrybą pagyrė amerikiečių žurnalistas Walter Pach, jis susilaukė vietos valdininkų dėmesio. 1923 m. švietimo ministras Jose Vasconcelos įkalbino jį prisidėti prie sienų tapybos Nacionalinėje Prepatorijos aukštojoje mokykloje, kur darbus jau buvo pradėjęs Diegas Rivera. Oroskas įstojo į menininkų sąjungą, įkurtą D. A. Sikeiroso. Orosko tapyba Prepatorijoje susilaukė pasipriešinimo: vieną kartą ją stabdė katalikiškų moterų organizacija, kitą kartą − dešiniųjų pažiūrų studentai. 1925 m. Oroskas buvo užsakytas tapyti Casa de los Azuelos sienose Meksike ir tais metais suorganizuota jo kūrybos paroda Bernheimo Jaunesniojo galerijoje Paryžiuje. 1926 m. dailininkas grįžo ir pertapė savo senesnę tapybą Prepatorijos mokykloje. 1927 m. Oroskas išvyko antrą kartą į JAV. Jis subūrė grupę meksikiečių dailininkų ir 1928 m. pradėjo sulaukti sėkmės Niujorke.

„Mirtis ir prisikėlimas“, 1943 m.

1930 m. Oroskas gavo primąjį užsakymą JAV − sukurti „Prometėjo“ freską Pomonos koledže Klermonte (Kalifornija). Po to sekė užsakymas Naujojoje Socialinių tyrimų mokykloje Niujorke. Šiuos kūrinius Oroskas atliko beveik už medžiagų vertės užmokestį. Padėtis pasikeitė, kai 1932 m. dailininkas gavo užsakymą Dartmuto koledže Nju Hempšire, kur sukūrė savarankiškos, Amerikos civilizacijos istorijos temos kūrinį. Pertraukoje darbe tris mėnesius pirmą ir paskutinį kartą Oroskas lankėsi Europoje. 1934 m. dailininkas grįžo į Meksiko miestą ir iškart buvo užsakytas tapyti Dailės akademijos pastate, kas rodo aukštą Orosko autoritetą. 1936 m. Oroskas persikėlė į Gvadalacharą vietos valdžios kvietimu. Jo dekoruoti objektai: Gvadalacharos universiteto lekcijų salė (1936), Gvadalacharos vyriausybės rūmai (1937), (1938–39), Gabino Ortiz biblioteka (Chikilpanas, Mičoakanas), Aukščiausiasis teismas (Meksikas) ir Jėzaus bažnyčia ir ligoninė (Meksikas, 1942–44). 1945 m. dailininkas išleido autobiografiją. 1946 m. Oroskas buvo apdovanotas Nacionaliniu prizu. Jis yra sukūręs molbertinių paveikslų, grafikos kūrinių. Dailininkas mirė netikėtai nuo širdies ligos 1949 m. rugsėjo 7 d. Meksike. Palaidotas Panteón Civil de Dolores. Jis, kartu su Diegu Rivera ir Sikeirosu, laikomas vienu iš trijų iškiliausių Meksikos XX a. tapytojų monumentalistų.

Kūrinių galerijos

• Wikimedia projektas
• Niujorko šiuolaikinio meno muziejus
• wikiart.org
• artnet.com
• the-athenaeum.org

• „Miegamasis“, 1910 m.
• Dartmuto koledžo dekoras, 1932-34 m.
• Kabanjaso ligoninės dekoras, 1938-39 m.
• „Indėnė“, 1947 m.

Šaltiniai

• Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 206-209
• Encyclopaedia Britannica