Organizmo dehidratacija

Apie kitas dehidratacijos formas skaityti čia.

Dehidratacija – vandens kiekio organizme sumažėjimas, kai jo organizme lieka mažiau negu fiziologinė norma. Paprastai dehidratacija vadinamas toks vandens praradimas, kai ima trikti normali fiziologinė veikla.

Kai kurių rūšių organizmams dalinė ar visiška dehidratacija gali būti adaptyvi fiziologinė reakcija:

• kupranugariai yra prisitaikę prarasti gana daug vandens ir išlikti aktyvūs. Pvz., kupranugarių eritrocitai yra ovalūs, kas, manoma, užtikrina pakankamą deguonies pernašą net dėl dehidratacijos sutirštėjus kraujui.
• nemažai kerpių, bestuburių prisitaikę anhidroanabiozei – sausros sąlygomis jie gali visiškai išdžiūti, o atidrėkę jie vėl atsigauna, jų metabolizmas grįžta į normą.

Žmogaus organizmo dehidratacija

Sutarta žmogaus organizmo dehidratacija laikyti organizmo vandens kiekio sumažėjimą 2 %. Kadangi vanduo paprastai prarandamas prakaituojant ar su šlapimu, todėl kartu prarandama ir nemažai organizmui būtinų mineralinių jonų. Tad dehidrataciją lydi organizmo osmosinės homeostazės sutrikimas.

Dėl dehidratacijos sausėja gleivinės (akių ir burnos), padidėja troškulys, sumažėja šlapimo išskyrimas.

Dehidratacijos lygiai

Skiriami dehidratacijos lygiai:

• lengva dehidratacija – prarasta 5–6 % vandens,
• vidurinė – prarasta 5–10 % vandens,
• sunki – prarasta daugiau kaip 10 % vandens.

Daugiau kaip 20 % vandens praradimas – mirtinas. Dehidratacija itin pavojinga kūdikiams, kadangi jie dėl mažos kūno masės gali labai greitai prarasti pernelyg daug vandens. Dėl dehidratacijos kūdikiams pavojinga rotavirusinė infekcija, dėl kurio viduriuojama ir vemiama.

Dehidratacijos priežastys

Žmogaus organizmo priežastys būna labai įvairios:

• Aplinkos veiksniai:
  • karštas ir/ar sausas oras – prakaituodamas žmogus praranda daug vandens. Tai kompensuojama jo daugiau išgeriant.
    • aviacinė dehidratacija – aukštai skrendančiuose lėktuvuose paprastai būna labai sausas oras (santykinis drėgnis 5–12 %), kas sukelia nepastebimą prakaitavimą.
  • kraujavimas – su krauju prarandama daug vandens.
  • nudegimas
  • amfetamino, metamfetamino, kofeino ir kai kurių kitų stimuliatorių poveikis
  • didelis išgertas alkoholinių gėrimų kiekis
• Fiziologinės būsenos:
  • Viduriavimas
  • Vėmimas
• Infekcinės ligos:
  • cholera
  • gastroenteritas
  • geltonasis drugys
  • rotavirusinė infekcija
• Mitybos sutrikimai

Simptomai

Cholera sergantis žmogus su „skalbėjos sindromu“. Sergant cholera dėl sunkios dehidratacijos mažėja odos stangrumas ir tūris, dėl ko pirštų oda susiraukšlėja.

Slaugės girdo cholera sergantį ligonį specialiu tirpalu, kad papildyti organizmo vandens ir mineralinių jonų atsargas.

Dehidratacijos simptomai yra:

• galvos skausmas (primenantis pagirių galvos skausmą),
• raumenų spazmai,
• „sniego“ regos lauke priepuoliai,
• sumažėjęs kraujospūdis
• svaigulys arba nualpimas staiga atsistojus

Negydoma sunki dehidratacija sukelia deliriumą, sąmonės praradimą, liežuvio tinimą, sunkiais atvejais – mirtį.

• Kai žmogus netenka 6-9 % skysčių ir druskų: gleivinės išsausėja, oda atvėsta, pasidaro pilkšvo atspalvio, akys būna įdubusios, rankos ir kojos irgi atvėsta, organizmas į aplinką gali reaguoti sulėtintai.
• Jei dehidratacija yra labai sunki – žmogaus organizmas netenka daugiau kaip 10 % kūno skysčių, visi paminėti požymiai yra dar stipriau išreikšti. Kūno temperatūros pakilimas duoda tvirtą pagrindą įtarti, kad viduriavimo ir dėl jo kilusios dehidratacijos priežastis yra infekcinė (užkrečiamoji) liga.
• Dehidratacijos metu gali purtyti šaltis, kūno virpėjimas, raumenų atsiplaidavimas, skysčių nelaikymas.
• Pervartojus alkoholio galima dehidratacija, raumenų atsipalaidavimas, šalčio krėtimas, spazmai, raumenų susitraukimai, retais atvejais (šlapimo bei išmatų) nelaikymas.

Nuorodos

Vikižodynas