Uvėjai

Uvėjai
Buvęs Uvėjų karalius Tomasi Kulimoetokė II
Gyventojų skaičius	>20 000
Populiacija šalyse	Volisas ir Futūna: ~9300  Naujoji Kaledonija: ~13 000  Vanuatu: ~100
Kalba (-os)	, prancūzų
Religijos	krikščionybė (katalikai)
Giminingos etninės grupės	futūniečiai, samojiečiai, kiti polineziečiai

Uvėjai arba volisiečiai – polineziečių tauta, gyvenanti Voliso (Uvea) saloje (Prancūzijos valda). Be to, gyvena išeivijoje daugiausia Naujojoje Kaledonijoje, Vanuatu bei Futūnos saloje. Populiacija – >20 tūkst. žmonių. Kalba austroneziečių kalbų šeimos, rytų austroneziečių šakos (turi lotynišką raštą). Taip pat vartoja prancūzų kalbą. Tikintieji – krikščionys (Romos katalikai).

Tradiciniai verslai – rankinė žemdirbystė (pandanai, kolokazija, bananai, kokospalmės, duonmedžiai, cukranendrės, ciberžolės, manijokai, apelsinai, tabakas, avokadai), žvejyba, gyvulininkystė (kiaulių, vištų auginimas), vaisių ir jūros gerybių rankiojimas, vėžlių gaudymas.

Įprasti uvėjų darbo įrankiai būdavo medinė lazda, akmeninė vedega, gremžtukas iš kokoso lukšto, adata tinklų siuvimui, kabliukai žvejybai, mediniai plūktuvai, priekalai, šablonai pluošto išdirbimui. Ginklai – vėzdai, ietys. Stato trejopas valtis: nedideles su brauktėmis plaukioti po rifą, dideles ir dvigubas. Amatai: audimas, verpimas, tapos pluošto išdirbimas, siuvinėjimas šilku (bretonų misionierių atneštas amatas), dirbiniai iš .

Uvėjų šventė (XIX a. pab. piešinys)

Tradicinis būstas (fale) antžeminis, stulpinės sandaros, ovalaus plano su kūginiu dvišlaičiu stogu, dengta palmių lapais. Sienos sudarytos iš demblių. Kaimas sudarytas iš keleto sodybų didžiosioms šeimoms, suskirstytas į du galus, kurie paeiliui atsakingi už talkų ir švenčių ruošą. Tautą valdo seniūnų taryba (fono fenua), sudaryta iš kaimų vadų ir kitų suaugusių vyrų. Tradiciškai vilkima sijonais, tapos audeklais, dabar paplitę užsegami sijonai, marškinėliai, palaidinės. Paplitęs tiek vyrų, tiek moterų tatuiravimasis (augaliniai, žuvų, paukščių, valčių motyvai). Seniau vyrai nešiodavo ilgus plaukus arba rišdavosi į kuodus, dabar tiek vyrai, tiek moterys kerpasi trumpai. Papuošalai – gėlių ir lapų vainikai, kriauklių ir kašaloto dantų vėriniai, biserio dirbiniai.

Būdinga didžioji, monogaminė, patriarchalinė šeima, sudaryta iš keleto mažųjų šeimų su vaikais. Karaliams ir vadams leidžiama poligamija. Būdingas leviratas, sororatas, povestuvinis persikėlimas (patrilokalinis). Giminė vedama daugiau vyriškąja linija.

Uvėjų virtuvei būdingi patiekalai iš virtų, keptų šakniagumbių, patiektų su kokosų aliejumi. Žuvis valgoma žalia, kepta, vytinta. Šventėms ruošiama troškinta kiauliena ar vištiena, delikatesu laikomi kokosiniai krabai, . Maistas ruošiamas žeminėse krosnyse, susukamas į bananų lapus. Verdama mediniuose dubenyse, kurių vanduo užvirinamas įdedant įkaitintą akmenį.

Uvėjų tradicinis tikėjimas turi šamanizmo, protėvių kulto, vadų, dvasių garbinimo bruožų. Būdingas dievų panteonas, kultūrinių didvyrių legendos, iniciacijos apeigos, tabu ir kiti, polineziečių pasaulėžiūrai būdingi bruožai. XX a. pr. uvėjai atversti į katalikybę.

Šaltiniai

1. Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998