Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

13°16′ p. pl. 176°12′ v. ilg. / 13.267°š. pl. 176.200°r. ilg. / 13.267; 176.200

Volisas (pranc. Wallis) arba Uvea (ʻUvea) – sala Ramiajame vandenyne, Polinezijoje; viena iš dviejų pagrindinių salų, sudarančių Prancūzijos užjūrio valdą – Volisą ir Futūną. Plotas – 77,5 km².

Sala vulkaninės kilmės, kranto linija vingiuota (jos ilgis ~50 km). Volisą supa koralinis rifas ir lagūna bei ~15 smulkių salelių. Salos aukštis iškyla iki 131 m (Lulu Fakahegos k.). Pietinėje Voliso dalyje gausu nedidelių apskritų vulkaninės kilmės ežerėlių (Lalolalo, Lanutavakė ir kt.). Temperatūra svyruoja tarp 24–32 °C, iškrenta 2500–3000 mm kritulių. Drėgnasis laikotarpis trunka nuo lapkričio iki balandžio, jo metu oro drėgnumas pakyla iki 80 %.

2003 m. Volise gyveno 10 071 gyventojai (du trečdaliai Voliso ir Futūnos gyventojų). Administracinis centras – Mata Utu. Dauguma gyventojų yra polineziečiai, kalbantys volisiečių kalba (Fakaʻuvea). Beveik visi – katalikai. Yra Hihifo oro uostas (skrydžiai į Numėją, Futūną, Nadį), uostas.

XIII–XVI a. Volisas įėjo į Tongos jūrines valdas. Buvo pastatyta tongiečių tvirtovė . Vėliau vietiniai Voliso klanai įgijo savivaldą. 1767 m. rugpjūčio 16 d. salą pasiekė britų jūrininkas Samuelis Volisas; jo garbei sala ir pavadinta. Nuo 1887 m. priklauso Prancūzijai.

Lalolalo ežeras
Talietumu tvirtovės liekanos
Salos šokėjai