Tongos imperija

Tongos imperija – salų ir genčių konfederacija, egzistavusi X–XIX a. Polinezijoje ir Melanezijoje, klestėjimo metu (XI–XII a.) valdžiusi dideles Ramiojo vandenyno teritorijas dab. Tongoje, Samoa, Amerikos Samoa, Fidžyje, Tuvalu. Jos politinis ir kultūrinis centras koncentravosi Tongos salyne (tiksliau Tongatapu saloje), kur buvo visos imperijos sostinės.

Tuʻi Tonga Tongos imperija
nebėra
X a. – 1845 m. →
Location of Tonga Ekspansijos metu XII-XIII a. imperija apėmė dab. Tongą, Samoa ir Fidžį
Sostinė	Toloa, Heketa, Mu'a
Valdymo forma	konfederacija
Tui Tonga
X a.	Ahoeitu
XII a.	Momo
1810-1845	Laufilitonga
Era	Naujieji laikai
- Legendinis įkūrimas	X a. m.
- Dinastijos pabaiga	1845 m. m.

Imperijos pavadinimas yra duotas dabartinių vakariečių mokslininkų. Pačių imperijos kūrėjų visa imperija buvo vadinama Tui Tonga, t. y. valdovo titulo vardu.

Raida

Įkūrimas

Tongos imperija formavosi tarp dviejų senesnių regione klestėjusių imperijų – (rytuose, dab. Samoa) ir (vakaruose, dab. Fidžis), kurios konkuravo dėl įtakos Tongos salyne. Pastarosioms silpstant, Tongatapu saloje buvo įkurta nauja dinastija, kurios atstovai titulavosi Tui Tonga. Legenda teigia, kad įkūrėjas Ahoeitu gimė iš dievo ir mirtingosios sąjungos. Jo sostinė buvo Toloa (pietinėje salos dalyje, netoli dabartinio ).

Ahoeitu buvo pirmasis iš ilgos Tui Tonga sekos (iš viso valdė 30 valdovų). Ankstyvieji valdovai suvienijo Tongatapu salą.

Ekspansija

Megalitas Haamonga a Maui

Tikrieji ekspansionistiniai siekiai prasidėjo valdant 10-ajam Tui Tonga Momo ir jo sūnui (XII a.). Jie perkėlė sostinę į Heketą (šiaurės rytinėje salos pakrantėje) ir išplėtė savo valdas, užimdami kitas Tongos salyno salas ir buvusių Tui Manua ir Tui Pulotu teritorijas. Klestėjimo metu imperija valdė 3 mln. kv. km. vandenyno plotą nuo Saliamono salų vakaruose iki Niuės rytuose, ir gaudavo duoklę iš daugybės salų. Šios konfederacijos galia buvo paremta galingu laivynu.

XII–XIII a. laikotarpiu Tonga klestėjo ne tik politiškai, bet ir kultūriškai. Šiame laikotarpyje buvo sukurti brandžiausi Tongos paminklai – valdovų kapai Heketos mieste ir megalitas . 12-asis Tui Tonga Talatama perkėlė sostinę paskutinį kartą į Mu'a prie vidinės lagūnos.

Krizė

Polinezijos istorija
Malajų-polineziečių migracija
Archeologinės kultūros:
moai, , ,
,
Tui Tonga
Havajai, Rarotonga, ,
Kolonijos:
Britų kolonijos, , Prancūzų Polinezija, , Vokietijos Samoa
Dabartiniai politiniai vienetai:
Naujoji Zelandija, , Havajai, , Kuko Salos, , , Samoa, Tonga, ,

Po Talatama mirties šalyje augo vidaus krizė, ir nebebuvo įmanoma išlaikyti talasokratijos vienybės. XIII a. viduryje nuo imperijos ėmė atskilti atskiros teritorijos. Pirmiausia tai buvo Samoa salos rytuose, kur įsitvirtino vietinė dinastija. Pralaimėjimas jai stipriai pakirto Tongos galią, šalyje buvo pradėtos refomos, įkurti patarėjų (falefā) postai. Nepaisant to, per XV a. nepasitenkinimas Tui Tonga valdžia augo, buvo nužudyti 19, 22 ir 23 Tui Tonga. XV a. atskilo Valis ir Futuna salos šiaurėje.

1535 m. nužudžius 23-ajį Tui Tongą , jo sūnus sėdo į sostą. Jis nukankino tėvo žudikus ir pradėjo reformas. Jo iniciatyva valdžia buvo padalinta tarp dvasinės ir pasaulietinės. Naujai įkurta institucija vadinosi Tui Haatakalaua, ir ją atidavė savo broliui Moungamotua. Ši institucija rūpinosi pasaulietiniu šalies gyvenimu, ir buvo realiai valdanti dinastija.

Tui Tonga, tuo tarpu, buvo beveik šimtmečiui išvyti iš šalies, ir priglaudė Samoa. Jie sudarydavo vedybines sąjungas su karališkosios giminės moterimis iš Samoa ir gana greitai perėmė vietos kultūrą. Kuomet 28-asis Tui Tonga Tapuʻosi grįžo į Tongos sostinę Mua, jo palikuonys išlaikė tik dvasinę valdžią ir nebesikišo į šalies politinį gyvenimą.

Tui Kanokupolu

1610 m., valdant 6-ajam Tui Haatakalaua (Moungatonga), valstybė buvo padalinta į dvi dalis. Mua mieste liko valdyti Tui Tonga ir Tui Haatakalaua (senosios dinastijos), o Hihifo regione (vakarinėje Tongatapu salos dalyje) įsikūrė valdovo sūnus Ngata. Jo pagrindinė gyvenvietė buvo Kanokupolu (šiaurės vakarinis salos iškyšulys), kur jis įkūrė naują dinastiją – Tui Kanokupolu. Nors visos trys dinastijos valdė paraleliai ir buvo pasidalinę pagrindinę salą į dvi dalis, ilgainiui realioje šalies valdžioje įsigalėjo Tui Kanokupolu. Šiuo laikotarpiu Tongą pasiekė stipri Samoa kultūros įtaka. XVII a. apsilankė europiečiai, tačiau Tonga išsaugojo savo suverenitetą.

1799 m. 14-asis Tui Kanokupolu Tukuaho buvo nužudytas, kas pradėjo valstybėje 50 metų pilietinį karą. Per jį buvo pabaigta tūkstantmetė Tui Tonga dinastija. Paskutinysis Tui Tonga 1826 m. pralaimėjo karą ir jo titulas tapo visiškai nominalus. Tik 1845 m. 19-asis Tui Kanokupolu iš naujo suvienijo šalį. Jis panaikino Tui Tonga imperiją ir įkūrė Tongos karalystę.

Administravimas

Togatapu sala

Nepaisant hegemonijos dydžio, pagrindinis šalies kultūrinis ir politinis centras buvo Tongatapu saloje, kurioje koncentravosi visos valstybės sostinės ir rezidavo visos trys dinastijos. Paprastai imperija dalijama į tris įtakos sferas:

• Tongatapu sala – tiesiogiai pavaldi valstybės dalis, suskirstyta į tris administracinius vienetus: Mua (centrinis), Hihifo (vakarų-pietų) ir Hahake (rytų-šiaurės). Saloje buvo vienintelė visoje tuometinės imperijos teritorijoje miestelio tipo gyvenvietė – Mua (visi likę imperijos gyventojai gyveno paskiromis sodybomis);
• Tiesioginės įtakos zona – salos, kurios pripažino Tongos hegemoniją, siųsdavo kasmetinę duoklę inasi ceremonijai, atlikdavo darbo prievolę (fatongia). Kiekviena didesnė sala Tongatapa pavyzdžiu buvo suskirstyta į tris administracinius vienetus, kurie buvo atsakingi už duoklės rinkimą;
• Netiesioginės įtakos zona – salos, sporadiškai patirdavę Tongos įtaką jos agresijos ir invazijų metu;

Valdovai

Tongos imperiją valdė trys paralelios valdovų linijos (dinastijos), turėję skirtingas funkcijas:

• Tui Tonga (X a.-1826 m.);
• Tui Haatakalaua (1535-apie 1777), jos palikuonys tapo didikų gimine Tungi;
• Tui Kanokupolu (1610–1845), jos tolesnė seka yra , valdanti Tongą iki šiol.

Nuorodos

Vikiteka: Tongos imperija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. Spennemann, Dirk H.R. Urbanisation in Tonga: expansion and contraction of political centres in a tropical chiefdom, p. 24 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.