Anita Ekberg

Anita Ekberg
Tikras vardas	Kerstin Anita Marianne Ekberg
Gimė	1931 m. rugsėjo 29 d. Malmė, Švedija
Mirė	2015 m. sausio 11 d. (83 metai) Lacijas, Italija
Šalis	Švedija Italija
Žymesni vaidmenys
Silvija Rank „La Dolce Vita“ (1960)
Apdovanojimai
„Mis Švedija“ (1950) Auksinis gaublys (1956)

Anita Ekberg (šved. Kerstin Anita Marianne Ekberg , 1931 m. rugsėjo 29 d. – 2015 m. sausio 11 d.) buvo švedų aktorė, žinoma vaidmenimis tiek Europos, tiek JAV kine. Didžiąją gyvenimo ir karjeros dalį ji praleido Italijoje, kur gyveno nuo 1964 m.

Biografija

Kadras iš filmo „La dolce vita“

1956 m.

Ekberg buvo 6 vaikas šeimoje (iš 8). Paauglystėje dirbo modeliu, vėliau, motinos įkalbėta, dalyvavo grožio konkursuose „Mis Malmė“ (1950) ir „Mis Švedija“, kurį laimėjo. 1951 m. ji atstovavo šalį konkurse „Mis Universe“, kur pateko tarp 6 finalininkių ir laimėjo galimybę pasirašyti sutartį su „Universal Studios“. Pirmuosius nedidelius vaidmenis ji gavo 1953 m., tačiau praleido daugelį vaidybos užsiėmimų ir po 6 mėnesių sutartis su ja buvo nutraukta. Nepaisant to, Anita išlaikė visuomenės ir spaudos dėmesį savo romanais su Frank Sinatra, (aktorės Romina Power tėvas) ar Yul Brynner, nuotraukomis žurnalui „Playboy“ ir kitais būdais, stengdamasi nuolat būti dėmesio centre.

Po gastrolių su JAV kariams, ji pasirašė sutartį su John Wayne kino studija „Batjac Studios“.

6 dešimtmečio viduryje ji atsisveikino su modelio darbu ir visą dėmesį sutelkė į kiną. Po nedidelių vaidmenų televizijoje ir keliuose filmuose, ji gavo didesnį vadimenį epe „Karas ir taika“ (1956). Anitos vaidmenys darėsi vis didesni („Hollywood or Bust“ (1956), „Interpol“ (1957)), o John Wayne pasitraukus iš kino kompanijos, jos kontraktais bei vaidmenimis ėmė rūpintis buvęs šio verslo partneris Robert Fellows.

Po sėkmingų juostų „Valerie“ (1957), „Paris Holiday“ (1958), 1959 m. ji išvyko į Italiją, kur vaidino filme „Nel Segno di Roma“ ir Federico Fellini „La Dolce Vita“ (1960). Pastarajame esanti scena, kuomet Anita maudosi Trevi fontane, yra vadinama viena žinomiausių kino istorijoje. Filmas sulaukė milžiniško pasisekimo ir Anita apsistojo Romoje, kur netruko tapti populiaria ir režisierių geidžiama aktore.

1962 m. ji dalyvavo atrankoje pirmajam serijos apie Džeimsą Bondą filmui „Daktaras Ne“, tačiau šis atiteko Ursula Andress. Nepaisant to, filmo prodiuseris Albert R. Broccoli sekančiais metais suteikė jai vaidmenį filme „Call Me Bwana“.

Anita filmavosi įvairiose šalyse: 1963 m. grįžo į JAV filmui „Ketvertas iš Teksaso“ su Frank Sinatra, o 1965 m. jau filmavosi Anglijoje, filme „The Alphabet Murders“ pagal Agatha Christie romaną. Vis tik didžioji dalis vaidmenų buvo atliekami Italijoje.

1970 m. ji vėl vaidino Fellini filme „I Clowns“, o 1986 m. – trečioje juostoje „Intervista“, kurioje, kaip ir „La Dolce Vita“ jos partneriu buvo Marcello Mastroianni.

Anita buvo du kartus ištekėjusi už aktorių:

• Anthony Steel (1956 – 1959)
• Rik Van Nutten (1963 – 1975)

Ji mirė po ilgos ligos vienoje Romos ligoninių 2015 m., būdama 83 metų amžiaus. Kūnas buvo kremuotas ir palaidotas Švedijoje.

Dalinė filmografija

• Boccaccio '70 (1962)
• Ketvertas iš Teksaso (1963)
• Kaip aš išmokau mylėti moteris (1966)
• Septynis kartus moteris (1967)
• Mirtis beldžia du kartus (1969)
• Jeigu šiandien antradienis, vadinasi mes Belgijoje (1969)
• Santuokinė pareiga (1970)
• Pasimatymų namai (1972)

Apdovanojimai

• Auksinis gaublys – geriausias debiutas (1956)
• Capri – specialus apdovanojimas (2003)

Šaltiniai

1. „La Dolce Vita star Anita Ekberg dies“. BBC. 11 January 2015. Nuoroda tikrinta 11 January 2015.
2. Mejia, Paula. „Anita Ekberg, International Film Siren, Dies at Age 83“. Newsweek. Nuoroda tikrinta 20 January 2015.

Nuorodos

Vikiteka: Anita Ekberg – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• IMDb profilis