Klemensas V lot Clemens V tikroji pavardė pranc Raymond Bertrand de Gouth 1264 m Akvitanija Prancūzija 1314 m balandžio

Klemensas V (lot. Clemens V, tikroji pavardė pranc. Raymond Bertrand de Gouth, 1264 m. , Akvitanija, Prancūzija – 1314 m. balandžio 20 d. , Langedokas-Rusijonas, palaidotas Uzeso katedroje, Akvitanija) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1305 m. gruodžio 5 d. iki mirties.

Šis straipsnis apie Popiežių Klemensą V. Apie kitus popiežius vardu Klemensas skaitykite straipsnyje Popiežius Klemensas. Apie asmenis, turinčius vardą Klemensas skaitykite straipsnyje .

Klemensas V lot. Clemente V
195-asis Popiežius

Gimimo vardas	pranc. Raymond Bertrand de Gouth
Gimė	1264 m. , Prancūzija
Mirė	1314 m. balandžio 20 d.
Palaidotas (-a)	, Prancūzija
Tautybė	prancūzas


Klemenso V antspaudas
195-asis Popiežius
Išrinktas	1305 m. gruodžio 5 d.
Baigė	1314 m. balandžio 20 d.
Pirmtakas
Įpėdinis	Jonas XXII

Vikiteka	Klemensas V

Biografija

Gimė Gaskonėje, garsioje šeimoje. Vyresnysis brolis buvo Liono arkivyskupas. Mokėsi Orleane ir Bolonijos universitete. Įšventintas kunigu dirbo popiežiaus Celestino V tarnyboje. 1294 m. nominuotas Albano vyskupu, popiežiaus Bonifaco VIII kapelionas, nuo 1295 m. Kominžo vyskupas. Nuo 1297 m. Bordo arkivyskupas.

Popiežiumi vainikuotas Lione, dalyvaujant Prancūzijos karaliui Pilypui IV Gražiajam, pateko į jo politinę įtaką, pažadėjęs penkerius metus karaliaus iždui perleisti bažnyčios pajamas Prancūzijoje. Pirmasis popiežius, kuriam buvo uždėta tiara. Pagarsėjo nepotizmu, kardinolais paskyrė daug prancūzų. Iš 25 kardinolų kolegijos narių 11 buvo jo giminaičiai.

1309 m. įsikūrė Avinjone, tuo prasidėjo .

1308 m. rugpjūčio 11 d. bulėje „Tepakyla Viešpats“ („Exsurgat deus“) išdėstė antrojo Kryžiaus žygio svarbiausius tikslus – užkariauti palankias vietas išpuoliams ir iš ten persekioti musulmonus bei pasirengti tolimesniems didelės apimties įsiveržimams. Pirmiausia nurodė atkirsti prekybos kelius Viduržemio jūroje, tikėdamasis perimti mamelukų prekybos kelius ir kartu įbauginti priešiškų pakrančių gyventojus.

1311-1312 m. sušaukė . Karaliaus spaudžiamas bule Vox in excelso 1312 m. panaikino tamplierių ordiną. Paskelbė reformų dekretus, vadinamasias Klementinas, kurios yra Vieno susirinkimo konstitucijų ir Klemenso dekretų rinkinys.

Siekdamas pagerinti misionierių rengimą Sorbonoje, Oksfordo, Bolonijos ir nurodė įsteigti graikų, hebrajų, arabų ir katedras. Rėmė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus ir Vokietijos karaliaus politinius siekius įsitvirtinti Italijoje.

Dantė „Dieviškojoje komedijoje“ jį pasiuntė į aštuntąjį pragaro ratą.

Nuorodos

Sąrašas:Popiežiai.

Šaltiniai

Biographisch-Bibliographisches Kirchenlexikon
A Military History of the Mediterranean Sea – Aspects of War, Diplomacy and Military Elites”, edited by Georgios Theotokis and Aysel Yildiz (Brill: Leiden, 2018)
Algirdas Jurevičius. Klemensas V. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 255 psl.

Sophia Menache, Clement V, .

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas Popiežius	Popiežius Klemensas V 1305-1314	Įpėdinis Popiežius Jonas XXII

[1] Biographisch-Bibliographisches Kirchenlexikon

[2] A Military History of the Mediterranean Sea – Aspects of War, Diplomacy and Military Elites”, edited by Georgios Theotokis and Aysel Yildiz (Brill: Leiden, 2018)

[3] Algirdas Jurevičius. Klemensas V. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 255 psl.