Oskaras II

Oskaras II (1829 m. sausio 21 d. – 1907 m. gruodžio 8 d.), pakrikštytas Oskaru Frydrichu, buvo Švedijos karalius nuo 1872 m. iki mirties ir Norvegijos karalius 1872–1905 m. Jis buvo Oskaro I ir Josephine Leuchtenberg trečiasis sūnus. Jis buvo Gustavo I palikuonis iš motinos pusės.

Oskaras II
Švedija Švedija Švedijos karalius
Bernadotai Bernadotai Dinastija Bernadotai
Visas vardas	Oskaras II
Gimė	1829 m. sausio 21 d. Stokholmas
Mirė	1907 m. gruodžio 8 d. (78 metai) Stokholmas
Palaidotas (-a)	Riddarholmo bažnyčioje
Tėvas	Oskaras I
Motina	Josephine Leuchtenberg
Sutuoktinis (-ė)	Sofija Vilhelmina Nasau
Vaikai	Gustavas V Gotlando kunigaikštis Oskaras Princas Karlas Princas Eugenas
Švedija Švedija Švedijos karalius
Valdė	1872 rugsėjo 18 d. - 1907 m. gruodžio 8 d. (35 metai)
Karūnavimas	1873 m. liepos 18 d.
Pirmtakas
Įpėdinis	Gustavas VI Adolfas
Norvegija Norvegija Norvegijos karalius
Valdė	1872 m. rugsėjo 18 d.- 1905 m. spalio 26 d. (33 metai)
Pirmtakas
Įpėdinis	Hokonas VII
Vikiteka	Oskaras II

Oskaro II monograma

Jaunystė

Oskaras II gimė Stokholme. Jam suteiktas Östergötland kunigaikščio titulas. Oskaras įstojo į laivyną, būdamas 11 metų, buvo paskirtas jaunesniuoju leitenantu 1845 m. liepą. Vėliau jis studijavo Upsalos universitete, kur pasižymėjo kaip matematikas. 1848 m. gruodžio 13 d. Oskaras II tapo Švedijos Karališkosios mokslo akademijos nariu.

Šeima

1857 m. birželio 6 d. Oskaras II vedė Viljamo Nasau jauniausią dukterį princesę Sofiją Vilhelminą (1836—1913), nuo kurios buvo keturi sūnūs:

• Gustavas V (1858−1950), Švedijos karalius
• Oskaras (1859−1953), Gotlandijos hercogas, Visborgo grafas
• Karlas (1861−1951), Vestergiotlando hercogas
• Eugenijus (1865−1947), Nerke hercogas, buvo vienas žymiausių Švedijos tapytojų.

Kai tėvas mirė 1859 m., jis tapo pirmuoju eilėje į sostą, nes jo vyriausias brolis karalius neturėjo vaikų. Jo vyresnis brolis princas Gustavas mirė 1852 m.

Karaliavimas

Oskaro II karūnacija

Oskaro II žmona Sofija Vilhelmina Nasau

Oskaras II tapo karaliumi 1872 m. rugsėjo 18 d., o karūnuotas buvo 1873 m. liepos 18 d. Trondheime, Nidaroso katedroje. Nors vyriausybė buvo įsikūrusi Švedijoje, Oskaras II išmoko kalbėti norvegiškai ir iš pradžių suprato kokie sunkumai iškyla valdant dviejų šalių uniją.

Taikus Norvegijos-Švedijos unijos panaikinimas 1905 m. įvyko dėl karaliaus takto ir kantrybės. Norvegijos parlamentas jį nukarunavo 1905 m. birželio 7 d., o jis pats atsisakė sosto spalio 26 d. Tačiau jis neleido jokiam švedų princui tapti Norvegijos karaliumi. Santykiai tarp šalių pasitaisė iki jo mirties 1907 m. gruodžio 8 d.

Užsienio ir vidaus politika

1889 m., prašomas Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir JAV, Oskaras II paskyrė vyriausią Samoa teisėją, jo paprašė vėl įsikišti į Samoa reikalus 1899 m.

1897 m. Oskarui II buvo suteikta teisė paskirti penktą arbitrą Venesuelos klausimo, jei jo prireiktų. Jis buvo arbitras Anglų-amerikiečių sutartyje, kurią panaikino JAV senatas. Oskaras II įgijo daug draugų Britanijoje, kai jis parėmė Antrąjį Būrų karą (1899–1902 m.), kai visuomenės nuomonė buvo jam nepalanki.

Karalius įkūrė premjero postą, pirmuoju ministru pirmininku tapo . Žymiausias iš Oskaro II ministrų buvo , kuriuo karalius labai pasitikėjo.

Nuorodos