Kęstučio apygarda rezistencinio pasipriešinimo Tauragės Raseinių Jurbarko Šiaulių Joniškio iš dalies Kėdainių ir Kauno a

Kęstučio apygarda – rezistencinio pasipriešinimo Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Šiaulių, Joniškio, iš dalies Kėdainių ir Kauno apskrityse veikusių partizanų junginių dalyvius vienijusi Lietuvos partizanų apygarda, veikusi 1946–1959 m. Leido laikraštį „Laisvės varpas“.

Jonas Žemaitis – vienas iš Kęstučio apygardos vadovų

Visų Kęstučio apygardos kovotojų atminimas 2018 m. įamžintas monsinjoro A. Svarinsko rūpesčiu pastatytoje Kryžkalnio koplyčioje (Raseinių raj.).

Istorija

Paminklas žuvusiems Kęstučio apygardos partizanams Juodaičiuose

Partizanų būriai Žemaitijoje kūrėsi vėliau nei kitoje Lietuvos dalyje, nes ją vėliau pasiekė frontas (1944 m. rudenį ir metų pabaigoje). Iš pradžių kaip ir visoje Lietuvoje kūrėsi dideli partizanų būriai, jungę iki šimto ir daugiau kovotojų. Didelę įtaką partizaniniam judėjimui turėjo LLA. Jos pagrindu 1946 m. pabaigoje Vakarų Žemaitijoje buvo įkurta Žemaitijos apygarda.

Kęstučio apygarda įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d. Iki 1948 m. balandžio mėn. vadinosi Jungtine Kęstučio apygarda.

1947 m. pradžioje apygarda patyrė didelių nuostolių apygardų ir rinktinių štabuose. Paskutiniai Kęstučio apygardos vadai žuvo 1953 m. vasarą, paskutinis rinktinės partizanas – – žuvo 1961 m. lapkričio 9 d.

Iš žymesnių kautynių paminėtinas Virtukų mūšis, įvykęs 1945 m. liepos 22 d. Raseinių apskrityje Liolių valsčiuje (žuvo 15 partizanų, tarp jų 3 moterys). NKVD baudžiamojoje operacijoje pasienio pulko kareiviai miške netoli Lyduvėnų geležinkelio stoties buvo apsupę 54 partizanus. Tris valandas trukusiame mūšyje dalyvavo keturi Žebenkšties rinktinės partizanų būriai, vadovaujami rinktinės vado Juozo Čeponio-Budrio, Algimanto Zaskevičiaus-Vasario ir štabo viršininko Jono Žemaičio-Dariaus.

Rinktinės

Pradžioje apygardą sudarė 6 rinktinės. 1948 m. balandžio mėn. įkūrus Prisikėlimo apygardą, liko 3:

Birutės (buvusi Žebenkšties, Šerno, Savanorio, Knygnešio),
Butigeidžio (buvusi Lydžio, Aukuro),
(buvusi Žalčio, Naro).

Vadai

Vardas ir pavardė	Slapyvardžiai	Nuo	Iki	Pastabos
	Visvydas	1946 m. rugsėjo 12 d.	1947 m. balandžio 12 d.	Partizanų vadų suvažiavime 1949 m. vasario 16 d. pagerbtas aukščiausiu partizanų įvertinimu – Laisvės kovos karžygio garbės vardu, apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais
Jonas Žemaitis	Tylius	1947 m. gegužės 25 d.	1948 m. liepa	Partizanų generolas
	Vidmantas	1948 m. liepa	1949 m. balandis
	Neptūnas, Algimantas	1949 m. balandis	1949 m. birželis
Antanas Bakšys	Klajūnas, Germantas	1949 m. birželis	1951 m. rugpjūtis	Vyčių sąjungos įkūrėjas ir ideologas
	Justas	1951 m. rugpjūtis	1952 m. gegužė
Povilas Morkūnas	Rimantas, Drakas	1952 m. gegužės 20 d.	1953 m. birželio 19 d.	Žuvo eidamas pareigas
	Algirdas	1953 m. birželis	1953 m. rugsėjis

Nuorodos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija
Laisvės kryžkelės. Kęstučio apygarda
Žemaitijos partizanų kovotojams skirta knyga
Virtukų mūšis

Šaltiniai

Lietuvos žinios 2018-01-11 iš Wayback Machine projekto. Aras Lukšas. Nebaigta kęstutėnų kova, 2013 09 13
partizanai.org D.Kuodytė KĘSTUČIO APYGARDOS KŪRIMASIS (tęsinys)
„JUNGTINĖ KĘSTUČIO (KĘSTUČIO) APYGARDA“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Nuoroda tikrinta 2015-01-08.
bernardinai.lt LAISVĖS KRYŽKELĖS. KĘSTUČIO APYGARDA.

[1] Lietuvos žinios 2018-01-11 iš Wayback Machine projekto. Aras Lukšas. Nebaigta kęstutėnų kova, 2013 09 13

[2] rtizanai.org D.Kuodytė KĘSTUČIO APYGARDOS KŪRIMASIS (tęsinys)

[3] „JUNGTINĖ KĘSTUČIO (KĘSTUČIO) APYGARDA“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Nuoroda tikrinta 2015-01-08.

[4] rnardinai.lt LAISVĖS KRYŽKELĖS. KĘSTUČIO APYGARDA.