Ibn SaudasAbdulazizasAl SaudaiVisas vardas Abdulaziz bin Abdul Rahman bin Faisal bin Turki bin Abdullah bin Muhammad bin

Ibn Saudas

Abdulazizas
Al Saudai
Visas vardas	Abdulaziz bin Abdul Rahman bin Faisal bin Turki bin Abdullah bin Muhammad bin Saud
Gimė	1876 m. lapkričio 26 d. Rijadas
Mirė	1953 m. lapkričio 9 d. (76 metai) Taifas
Motina	Sarah al Sudairi
Vaikai	Turkis karalius Saudas karalius Faisalas

Valdė	1932 m. – 1953 m. (~21 metai)
Pirmtakas	Pirmasis karalius
Įpėdinis	karalius Saudas

Valdė	1926 m. – 1932 m. (~6 metai)
Pirmtakas	Pirmasis karalius
Įpėdinis	Saudo Arabijos karalius

Vikiteka	Ibn Saudas

Karalius Abdulazizas Ibn Saudas buvo pirmasis Saudo Arabijos karalius. Beveik per visą karjeros laikotarpį jis buvo vadinamas ibn Saudu.

Atkovojęs savo šeimos miestą Rijadą 1902 m., jis įtvirtino valdžią Nedžde 1922 m. ir užkariavo Hidžazą 1925 m. Užkariavęs visą centrinę Arabiją jis sujungė savo valdas į Saudo Arabijos karalystę 1932 m. Jam valdant buvo rasta nafta 1938 m. ir pradėtas jos išgavimas po Antrojo pasaulinio karo. Jis turėjo 45 vaikus.

Jaunystė

1890 m. Al Rašidas užėmė Rijadą. Abdulazizui tuo metu buvo 15 metų. Jis su šeima iš pradžių prisiglaudė pas Al-Murrah beduinų gentį Saudo Arabijos pietų dykumoje. Vėliau Al Saudai persikėlė į Kuveitą. Ten jie gyveno paprastai, vienintelis pajamų šaltinis buvo antpuoliai į Nedždą. Ibn Saudas kasdien dalyvavo Kuveito emyro Mubarak Al-Sabah rengiamuose susirinkimuose ir iš jo mokėsi valdyti valstybę.

1901 m. pavasarį ibn Saudas su pusiau broliu Mohamedu ir keliais pusbroliais įsiveržė į Nedždą, taikydamas Rašidams palankias gentis. Kai reidas tapo pelningu, prisidėjo kiti dalyviai. Pralaukę rudenį Jabrino oazėje ir per ramadaną stebėję Rijadą, jie nusprendė jį atgauti iš Rašidų. 1902 m. sausio 15 d. su 40 vyrų ibn Saudas per palmes persikėlė per miesto sienas ir užėmė Rijadą. Miesto valdytojas Adžlanas buvo nužudytas prieš savo tvirtovę. Miesto atgavimas laikomas trečiosios Saudo valstybės pradžia.

Iškilimas

Po Rijado užėmimo daugelis buvusių Saudo rėmėjų atsiliepė į jo prašymą griebtis ginklų. Jis buvo charizmatiškas lyderis, parūpino ginklų rėmėjams. Per du kitus metus ibn Saudas atkovojo iš Rašidų beveik pusę Nedždo.

1904 m. ibn Rašidas kreipėsi į Osmanų imperiją, prašydamas paramos. Birželio 15 d. bendra Rašidų ir turkų armija nugalėjo ibn Saudą, tad jis griebėsi partizaninio karo prieš turkus. Per kitus dvejus metus turkų tiekimas sutriko ir jie buvo priversti atsitraukti.

1912 m. ibn Saudas užėmė Nedždą ir rytinę Arabijos pakrantę. Po to jis įkūrė Ikvaną, karinę-religinę broliją, kuri padėjo jo tolimesniuose užkariavimuose su Salafi ulamos pritarimu. Tuo metu jis pradėjo žemės reformą, apgyvendindamas klajoklius beduinus kolonijose ir panaikindamas genčių organizaciją Ikvano naudai.

Per Pirmą pasaulinį karą britai užmezgė diplomatinius santykius su ibn Saudu. Britų agentą kapitoną Viljamą Šekspyrą beduinai priėmė labai maloniai. Britai užmezgė santykius su kitais galingais arabų valdovais, kurie būtų galėję suvienyti arabus ir stabilizuoti regioną. 1915 m. gruodžio Darino sutartimi ibn Saudo valdos tapo britų protektoratu. Mainais ibn Saudas pažadėjo kariauti su turkų sąjungininkais Rašidais.

Anksčiau britai pradėjo remti Hidžazo emyrą Huseiną bin Ali paremiant Thomas Edward Lawrence 1915 m. Saudo Ikvanas pradėjo konfliktuosi su emyru Feisalu, kai 1917 m. jo sūnūs įžengė į Damaską. Darino sutartis galiojo iki Džedos konferencijos 1927 m. ir Damamo konferencijos 1952 m. Abu kartus ibn Saudas išplėtė savo valdas. Iš britų gavęs ginklų ir pinigų 1920 m. ibn Saudas pradėjo karą su Rašidais ir per dvejus metus juos nugalėjo.

Pergalė prie Rašidus padvigubino ibn Saudo valdas. Tai leido sudaryti naują geresnę sutartį su britais. Ukvairo sutartis 1922 m. pripažino Saudo užkariavimus, mainais ibn Saudas pripažino britų valdas Persų įlankos pakrantėje ir Irake. Tai buvo svarbu britams, nes britų prekybinis laivynas naudojosi anglies stotelėmis kelyje iš Britų Indijos į Angliją per Sueco kanalą.

1925 m. ibn Saudas užėmė šventąjį miestą Meką ir užbaigė Hašemitų 700 metų valdymą. 1926 m. sausio 8 d. Mekos, Medinos ir Džedos vadai paskelbė ibn Saudą Hidžazo karaliumi.1927 m. gegužės 20 d. Džedos konferencija panaikino protektoratą ir pripažino nepriklausomą ibn Saudo valstybę.

Saudas užėmė visą Centrinę Arabiją, bet susipyko su Ikvanu, nes uždraudė tolimesnius reidus, kadangi tos teritorijos turėjo sutartis su britais. Ikvanas manė, kad visi, nepripažįstantys vahabizmo yra stabmeldžiai. Galiausiai Ikvanas sukilo 1927 m. Po dvejų metų kovos ibn Saudas nugalėjo Ikvaną Sabilos mūšyje 1929 m. kovą.

1932 m. rugsėjo 23 d. ibn Saudas sujungė savo valdas į Saudo Arabiją ir pasiskelbė karaliumi. Jis turėjo panaikinti savo paties tėvo pretenzijas į sostą, apkarpyti penkių brolių, ypač vyresniojo Mohamedo, ambicijas.

Valdymas

1938 m. amerikiečių geologai atrado naftą Saudo Arabijoje. Patarus St. John Philby ir Ameen Rihani, ibn Saudas 1944 m. leido naftą išgauti JAV kompanijoms, o tai sukėlė britų nepasitenkinimą, nes jie rėmė ibn Saudo iškilimą ir tikėjosi priėjimo prie Saudo Arabijos naftos.

Saudo Arabija buvo neutrali per Antrą pasaulinį karą, bet palanki Sąjungininkams. 1948 m. Saudo Arabija simboliškai dalyvavo .

1953 m. spalį ibn Saudas susirgo širdies liga. Jis mirė princo Faisalo rūmuose nuo širdies smūgio miegant 1953 m. lapkričio 9 d. sulaukęs 76 metų. Princas Faisalas buvo prie jo lovos. Ibn Saudas palaidotas Al Oudo kapinėse.

Išnašos

Ochsenwald, William (2004). The Middle East: A History. McGraw Hill. pp. 697. ISBN .
Wilson, Robert, and Zahra Freeth. The Arab of the Desert. London: Allen & Unwin, 1983. 312–13. Print.
Wilkinson, John C. Arabia's Frontiers: the Story of Britain's Boundary Drawing in the Desert. London [u.a.: Tauris, 1993. 133–39. Print
Leatherdale, Clive (1983). Britain and Saudi Arabia, 1925–1939: The Imperial Oasis. New York: Frank Cass and Company.
Odah, Odah Sultan (1988). „Saudi-American Relations 1968–78: A study in ambiguity“ (PDF). Salford University. Nuoroda tikrinta 23 April 2012.
„Warrior King Ibn Saud Dies at 73“. The West Australian. 10 November 1953. Nuoroda tikrinta 2 April 2013.
. Ministry of Commerce and Industry. Suarchyvuotas originalas 2012-10-22. Nuoroda tikrinta 28 July 2012.
Shaheen, Abdul Nabi (23 October 2011). „Sultan will have simple burial at Al Oud cemetery“. Gulf News. Nuoroda tikrinta 29 July 2012.

[1] Ochsenwald, William (2004). The Middle East: A History. McGraw Hill. pp. 697. ISBN .

[2] Wilson, Robert, and Zahra Freeth. The Arab of the Desert. London: Allen & Unwin, 1983. 312–13. Print.

[3] Wilkinson, John C. Arabia's Frontiers: the Story of Britain's Boundary Drawing in the Desert. London [u.a.: Tauris, 1993. 133–39. Print

[clive-4] Leatherdale, Clive (1983). Britain and Saudi Arabia, 1925–1939: The Imperial Oasis. New York: Frank Cass and Company.

[5] Odah, Odah Sultan (1988). „Saudi-American Relations 1968–78: A study in ambiguity“ (PDF). Salford University. Nuoroda tikrinta 23 April 2012.

[twa10nov-6] „Warrior King Ibn Saud Dies at 73“. The West Australian. 10 November 1953. Nuoroda tikrinta 2 April 2013.

[kingsofk-7] . Ministry of Commerce and Industry. Suarchyvuotas originalas 2012-10-22. Nuoroda tikrinta 28 July 2012.

[gnews11-8] Shaheen, Abdul Nabi (23 October 2011). „Sultan will have simple burial at Al Oud cemetery“. Gulf News. Nuoroda tikrinta 29 July 2012.