Eksperimentinė fizika klasė metodikų susijusių su fizikinių stebėjimais norint surinkti duomenų apie visatą Tai gali būt

Eksperimentinė fizika – klasė metodikų susijusių su fizikinių stebėjimais, norint surinkti duomenų apie visatą. Tai gali būti paprasti eksperimentai, pvz., Kavendišo eksperimentas arba daug sudėtingesni – LHC.

Apžvalga

Eksperimentinė fizika yra dažnai supriešinama su teorine fizika, kuri yra labiau susijusi su spėjimais ir aiškinimais, o ne su žinių įsisavinimu.

Nors eksperimentinė ir teorinė fizikos yra susijusios su skirtingais gamtos aspektais, jos abi kartu dalijasi tą patį tikslą – reiškinio supratimą ir turi simbiozinį santykį.

Istorija

Eksperimentinė fizika, kaip atskira sritis, buvo išvystyta ankstyvojoje moderniojoje Europoje, metu, tai tokių fizikų nuopelnas – Galilėjus, Kristianas Heigensas, Johanesas Kepleris, Blezas Paskalis ir seras Izaokas Niutonas. XVII a. pradžioje Galilėjus atliko nemažai eksperimentų, kad galėtų patvirtinti fizikines teorijas, kurios yra pagrindinės mokslo metode. Jis suformulavo ir sėkmingai patikrino keletą rezultatų dinamikoje, inercijos dėsnyje, kuris vėliau tapo pirmuoju Niutono dėsniu.

Eksperimentinė fizika Lietuvoje

Lietuvoje 1752 m. Vilniaus universitete pradėjo veikti pirmasis fizikos kabinetas, o žymesnieji Lietuvos bajorai Mykolas Oginskis, Mikalojus Radvila ir Antanas Tyzenhauzas įsirengė fizikos kabinetus ir savo dvaruose. Vėliau prie eksperimentinės fizikos plėtros Lietuvoje daug prisidėjo mokslininkai Povilas Brazdžiūnas (1897–1986), Kazimieras Baršauskas (1904–1964) ir kt.

Dabartiniai eksperimentai

, kuris sudaužia sunkiuosius jonus, tokius kaip aukso jonai ir protonus. Jis yra Brukhaveno nacionalinėje laboratorijoje, on Longailende, JAV.
, kuri sudaužia elektronus arba pozitronus su fotonais. Yra dalis DESY, Hamburgas, Vokietija.
LHC arba Didysis hadronų greitintuvas, kuris buvo užbaigtas statyti 2008 m. Savo veiksmus jis pradėjo tais pačiais metais, tačiau buvo išjungtas remontui iki 2009 m. vasaros.
Džeimso Vebo kosminis teleskopas (angl. the James Webb Space Telescope – Džeimso Vebo kosminis teleskopas), kurį planuojama pakelti 2013 m. Jis bus Hubble teleskopo pasekėjas, stebės dangų infraraudonoje elektromagnetinių bangų diapazone. JWST tikslai yra suprasti pradinius visatos etapus, galaktikų formavimąsi, taip pat planetų ir gyvybės atsiradimą.

Garsiausi eksperimentai

Eksperimentų metodikos

Garsiausi fizikai eksperimentatoriai

Abū Rayhān al-Bīrūnī (973–1043)
(fl. 1115–1130)
Albertas Abrahamas Maikelsonas (1852–1931)
(965–1039)
Antuanas Anri Bekerelis (1852–1908)
(1905–1991)
(1888–1970)
(1895–1980)
Klintonas Džozefas Deivisonas (1881–1958)
Džozefas Džonas Tomsonas (1856–1940)
Enrikas Fermis (1901–1954)
(1901–1958)
Ernestas Rezerfordas (1871–1937)
Ernstas Machas (1838–1916)
Galilėjus (1564–1642)
(1947–Present)
Izaokas Niutonas (1643–1727)
(1858–1937)
(1891–1974)
John Bardeen (1908–1991)
(1897–1967)
(1842–1919)
Karl Ferdinand Braun (1850–1918)
Maiklas Faradėjus (1791–1867)
Marija Kiuri (1867–1934)
(1879–1960)
(1920–Present)
Nikola Tesla (1856–1943)
Ovenas Čemberlenas (1920–2006)
(1897–1974)
Pavelas Čerenkovas (1904–1990)
Robert Andrews Millikan (1868–1953)
Stivenas Ču (1948–Present)
(1900–1962)
(1902–1987)
Wilhelm Conrad Röntgen (1845–1923)
(1910–1989)
(1862–1942)
(1890–1971)

Šaltiniai

Saulius Juršėnas. . Suarchyvuotas originalas 2013-12-24. Nuoroda tikrinta 2013-12-24.
„Kaip fizikai tiria gamtą“. iš originalo 2013-12-17. Nuoroda tikrinta 2013-12-17.

[1] Saulius Juršėnas. . Suarchyvuotas originalas 2013-12-24. Nuoroda tikrinta 2013-12-24.

[2] „Kaip fizikai tiria gamtą“. iš originalo 2013-12-17. Nuoroda tikrinta 2013-12-17.