Širvinta (Šventosios)

Kitos reikšmės – Širvinta.

Širvinta
Širvintos žemupys ties Kultuvėnais
Ilgis	128,6 km
Baseino plotas	918,1 km²
Vidutinis debitas	7,50 m³/s
Ištakos	Širvintų rajonas
Žiotys	Šventoji
Šalys	Lietuva
Vikiteka	Širvinta

Širvinta – Lietuvos upė, ilgiausias Šventosios kairysis intakas. Upė teka Vilniaus, Širvintų, Jonavos ir Ukmergės rajonais. Prasideda aukštumose Vilniaus rajone, 9 km į šiaurės rytus nuo Paberžės, pelkynėse šalia Pociūnų. Vingiuoja į vakarus, šiaurės vakarus. Aukštupio vaga nuo Pustiltos iki Trapelių sureguliuota. Toliau vaga labai vingiuoja, sudaro gausybę kilpų, jos kryptis vis kinta (į pietvakarius, vakarus, šiaurės vakarus). Įteka į Šventąją 17 km nuo jos žiočių, Jonavos rajone, priešais Dubių kaimą, tarp Upninkų ir Veprių. Pavasarinio poplūdžio metu upė apie 2003 m. prasigraužė vagą ir į Šventąją pradėjo tekėti naujoje vietoje, o senoji vaga ilgainiui užžėlė.

Širvintos aukštupys Vilniaus r. (ties Pustilta)

Širvinta Liukonyse

Širvinta Lietuvos žemėlapyje

Intakai:

• kairieji – Akmena, Juodė, Milčiupė, Beržė, Apušė, Lydekupė;
• dešinieji – Graužupis, Žvirblis, , , Žėpla, Šeškupė, Medinė, Augūnė, Kertuša, Viesa, Šiūra, Ūdara, Kabarkšta, Siemanys.

Širvintos baseine yra keletas didesnių ežerų (Kertušas, Alys, Širvys, Musia). Iš viso ežerai sudaro 0,8 % baseino, pelkės 8 %, miškai 11 %.

Upės vidutinis nuolydis – 100 cm/km. Vidutinis debitas žemiau Vilkesos žiočių – 3,29 m³/s, aukščiau Kertušos – 4,42 m³/s, žiotyse – 7,5 m³/s. Širvinta patvenkta dviejose vietose – 92 km nuo žiočių yra Motiejūnų tvenkinys (98 ha), 81 km nuo žiočių yra Širvintų tvenkinys (47 ha). Apie 1,2 km nuo žiočių, Paširvintyje, yra išlikę buvusio užtvankos pamatai. Liukonyse (23 km nuo žiočių) yra vandens matavimo postas.

Žemupio slėnio kraštovaizdžio apsaugai įsteigtas Širvintos kraštovaizdžio draustinis. Didesnės gyvenvietės prie Širvintos: Juodiškiai, Šešuolėliai II, Bajorai, Motiejūnai, Peliškiai, Širvintos, Žemosios Viesos, Družai, Levainiai, Vindeikiai, Liukonys, Karališkiai, Sližiai.

Pavadinimo kilmė

Anot legendos, vardą Širvinta gavo dėl briedžių, širviais vadinamų, kurie žiloje senovėje per miškų tankmę pramynė kelią prie upės. Kalbininkų upėvardis kildinamas iš žodžio širvas („širmas, šyvas, pilkšvas“).

Šaltiniai

1. Širvinta (Šventoji). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 206
2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.