Ristūnas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal . Jei galite, sutvarkykite.

Ristūnas – lenktynėms skirtas žirgas.

Jau XVII a. pasaulyje pradėtos kurti važiuojamųjų žirgų veislės, turinčios gerą risčią. Ilgainiui šioms lenktynėms buvo išvestos ir specifinės ristūnų žirgų veislės - Orlovo ristūnai, Amerikos ristūnai, Prancūzijos ristūnai ir Rusijos ristūnai.

Ristūnų žirgų lenktynės populiariausios JAV, Kanadoje, Skandinavijos valstybėse, Prancūzijoje, nors rengiamos dar bemaž 10 valstybių (Lietuvoje, Rusijoje, Italijoje ir kitur).

Ristūnai Lietuvoje

Į Lietuvą ristūnai žirgai buvo įvežti dar XIX a. Jie buvo skirti ne tiek lenktynėms, kiek vietinių veislių žirgams gerinti. Tuo metu pasaulyje buvo žinomos dvi ristūnų veislės – Amerikos ristūnai ir Orlovo ristūnai.

Rusų ristūnų veislė patvirtinta 1949 m. Tai palyginti jauna veislė, gauta kryžminant Orlovo ristūnų veislės kumeles su Amerikos ristūnais.

Apie 1915–1916 m., klestint Rusijoje hipodromams, buvo lenktyniaujama Orlovo ristūnais. Dažniausiai buvo lenktyniaujama nuo 1600 metrų iki 6200 metrų ilgio distancijose.

Rusai, siekdami išauginti greitesnius, lenktynėms hipodromuose pritaikytus žirgus, į Rusiją, kurios dalimi tuo metu buvo ir Lietuva, nuspręsta iš JAV įsivežti apie 500 Amerikos ristūnų.

Kol veislininkystės specialistai Rusijoje tobulino vietinę Orlovo ristūnų veislę, Zarasų krašto žmonės ėmė rengti vietinės reikšmės lenktynes Dusetose ant Sartų ežero ledo. Dusetos laikomos ristūnų žirgų lenktynių Lietuvoje lopšiu.

Nėra šaltinių, kurie galėtų paliudyti, kada tiksliai pradėtos rengti lenktynės Dusetose, bet laikoma, kad tradicija rengti lenktynes ant Sartų ežero prasidėjo 1905 m.

Iš pradžių varžytasi darbiniais arkliais ir tik ilgainiui, kai aplinkinių kaimų gyventojai siekė kiekvienas iškovoti pergalę, susirūpinta darbinių arklių veislių gerinimu. 2005 m. šios lenktynės iškilmingai šventė 100 metų jubiliejų.

Pirmas žirgas, sudominęs Dusetų apylinkės gyventojus, buvo 1919 m. iš Rygos hipodromo gautas Orlovo ristūnų veislės širmas žirgas. Niekas nežinojo jo kilmės, tačiau taip Dusetų apylinkėje buvo prisiauginta greitų žirgų. Vėliau Latvijos Vyriausybė ieškojo šio žirgo ir susigrąžino jį į Rygą.

Ypač didelį susidomėjimą sukėlė kitas Orlovo ristūnų veislės žirgas Šachtioras, kuris buvo labai populiarus Dusetų krašte. Jį pirko Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė. Apie 1935 m. žirgas pateko ūkininko J. Svilo žinion.

Sunku buvo prilygti šiam žirgui aukštumu, lieknumu ir eiklumu: net 1,80 m aukščio, akį veriančios juodos spalvos, įspūdingais karčiais ir ilga uodega. Prizinės vietos ūkininkui J. Svilui buvo garantuotos, nes tokio žirgo aplinkui niekas neturėjo. Tačiau dar pakankamai jauno ir eiklaus Šachtioro gyvenimas baigėsi tragiškai: vežant paliktas be priežiūros jis pasismaugė.

Vietos valdžia, pamačiusi, kad žiūrovų į niekieno neorganizuojamas žirgų lenktynes susirenka vis daugiau, kad jos vis labiau populiarėja ir kaskart daugiau surenka lenktyniaujančių, ėmėsi jas organizuoti. Šioje veikloje ypač daug nuveikė didelis žirgų mylėtojas, kilęs iš Dusetų krašto, agronomas J. Vaškelis. Jis darė viską, kad sudomintų šiomis jau tradicija tapusiomis lenktynėmis ir Žemės ūkio rūmus.

Nuo 1933 m. Žemės ūkio rūmai skyrė premijas greičiausių žirgų šeimininkams. Organizuojant lenktynes 1936 m., iš anksto buvo sudarytas organizacinis komitetas. Tokie organizaciniai komitetai suburiami iki šiol. Ypač kruopščiai ruoštasi lenktynėms 1939 m., o 1940–1944 m. lenktynės buvo itin kuklios.

Po Antrojo pasaulinio karo ristūnų žirgų lenktynės Lietuvoje buvo vadinamos žirgų bandymais, nes sovietų sąjungos valdžia ir šioje srityje siekė socialistinio lenktyniavimo. Tai yra žirgų lenktynės buvo skirtos išaiškinti geriausius žirgus, kuriuos vėliau sukergiant būdavo išauginami vis greitesni palikuoniai.

Iki pat Nepriklausomybės atkūrimo lenktynėse dalyvaudavo išimtinai Rusijos ristūnų veislės žirgai. Pasitaikydavo tik vienas kitas greitesnis Amerikos ristūnų veislės žirgas. Amerikos ristūnai Lietuvoje labiau paplito atkūrus šalies nepriklausomybę.

Vienas garsiausių Amerikos ristūnų veislės žirgų Lietuvoje – Speedy Bandito. Su juo Širvintų žemės ūkio bendrovės vadovas Pranas Navalinskas laimėjo daugybę lenktynių. Lietuvoje šio žirgo palikuonių gausu ir šiuo metu. Apie 2000 m. reproduktoriais buvo ir kiti Amerikos ristūnai – Golden Beats, Demi Crown, Snow Shnaps, Special Envoy.

Didesnis proveržis ristūnų žirgų lenktynėse atsirado po 1999 m., kai birželio 24 d. Lietuvoje įsikūrė Respublikinė lenktyninių žirgų lyga. Ši organizacija suvienijo geriausius Lietuvos ristūnų veislės žirgų augintojus, atsirado tampresni ryšiai su kolegomis užsienyje – Estijoje ir Skandinavijos valstybėse.

Šiuo metu Lietuvoje rengiamose lenktynėse madas diktuoja Amerikos ristūnai.

Šaltiniai

• Respublikinė lenktyninių žirgų lyga;

Literatūra

• Lietuvos ristūnai 2000 / Respublikinė lenktyninių žirgų lyga. – Kaunas: Epaisas, 2000. - 34 p.

Ristūnų veislės žirgų selekcinis planas / Respublikinė lenktyninių žirgų lyga, Lietuvos arklių augintojų asociacija;

• Leidinys „Sartai“.